Jausmais išbadėjęs
Tavo eilėraščių
posmus geriu
Žinodamas, kad tai
jau man nepadės
nes vilkolakiu
palaipsniui patampu
Viską sugėręs,
spjaunu į gelmę
ir vėl iš to šulnio geriu
Nepatariu sekt
mano pėdsakais
paliekamais
tavo sparnų ...

Šaukiu aš pūgą į save,
kaip žemė šaukia lietų
ateik šį vakar pas mane sapne
tai kas, kad aš nebeužmiegu....

Man reikia tavo žodžių šilumos,
tiesiog, kaip nuoširdžiausio draugo
Man nusibodo vis kartotis sau,
bandant prikalbint gerą ...orą

Man reikia tos pūgos, kitaip kaip tau
kaip įrodymo , kad aš nebesuklydau
pasirinkęs geriausią draugę eilėse
atsakymą teisngą gaunu posmuose.

Nusišypsok baltūjų snaigių spindesiu
paliesk mintimis mano šypseną.
Sniegu lyg užmarštim užkloki
beprasmišką pavasarinį ilgesį...

geros visiems dienos
Nusišypsokite :) ir kritikuokite:)

Kadangi nežinojau
ar vėjas į užpakalį,
ar iš užpakalio pučia
prieš vėją visada ėjau
ir vis tiesos ieškojau.

Vieną kartą išsižergęs,
visai kaip tu kas dieną,
tik aš prieš vėją
su čiurkšle bandžiau
parodyti kieno tiesa.

Matau, juokies :)  :)  :)
o man juk nejuokinga,
aš visą tiesą sužinojau
su drunganu lietum
nusiprausiau ir vėl einu

Atspėki kur?

Nr. 8 ( naivios eilės) , truputį žiaurokos
Prašau trepanuokit naiviasias eiles

Man profanacijos netinka.
Prašanu atlikit trepanaciją,
Pašalinkit visus eilėraščius,
kuriuos rašiau aš jums,
Todėl, kad būdavau naivus,
skaitydamas poeziją visų -
savo eilėraščiais aš patikėjau...

Instrukciją , kaip tai atlikti
duodu jums ir kritikai:

Gyvam atsmaukę skalpą
pragręžit keturias skyles,
prakišit dantytą dratą,
truputį pabružavę atlupkit
kaltu kaukolės plokštelę,
prakirpę Dura mater
į smegenis pateksit,
bet nieko ten nerasit, tik
drebučius, kraujagysles.
išdalinau aš viską jau senai
pragėriau ir prasilošiau
ir tas kilogramas pilkosios masės
sumalus, bus tik įrodymas,
kad nuo šiol jūs esat teisūs
Tarp vingių pasikrapštę
Atliksit savo misiją.
Užsiūt nebūtina ...
Geriausia tai pamiršti.

Tada tik nuostabiai rašysiu
visiems be gal aš įtiksiu,
lengvai pasieksiu lygį
iš aukšto vertinsiu ne jus...

Vis tiek dorai rašyti ir vertint  raginsiu ...
  ... bet jau ne aš.

Kaip Baltų biblinoje neužrašytoj
senovėj perduodamoj iš lūpų į lūpas
buvo Tėvas, motina, sūnus ir duktė
Tu juk jauti, kad Kristus seserį turėjo
Kurios nemini jokie šventųjų raštai ...
Nes moteris vyrams buvo paslaptis
Todėl ir sugalvojo celibatą.
O aš nusprendžiau atgaivinti eilėmis
Moters istoriją, kokia ji buvo nuo pradžių
Ir pradedu rašyti apie dukterį ir moterį kartu.
Jos niekas neteisė, ji nemirė ant kryžiaus,
bet klausimas, ar ji kentėjo nors kiek mažiau?
Tiktai žinau, kad ji tikrai tikrai mylėjo...

(bet apie tai papasakosiu aš vėliau ...)

Išmokt galėsiu net ir aš rašyti
tiktai taisydamas savas klaidas

Aš išmokysiu Tave tikėti
nes to išmokti noriu pats

bet aš išmokysiu Tave mylėti
nes to tik tu pamokysi mane

Kartu apversime apvalųjį pasaulį
išsisakysime visas ir svetimas bėdas

O kai išmoksime dialogu rašyti
mes pasikeisim vietomis vidum

Kažin ar bepavyks mum susitikti
jei būsi aš, o aš tai būsiu tu
.....

Tu pagalvok, gal vis dėl to geriau
gyventi nesukant dėl to galvos ...

Ech tie vyriški vyrai ...

Jie -kaip kava:
patys geriausi –
stiprūs, karšti,
ir neleidžia užmigti nakty;

-kaip horoskopai:
visada pataria,
kaip elgtis turi
ir kaip taisyklė suklysta;

-kaip kompiuteriai:
sunku  suprasti
ir turi problemų
su atmintimi;

-kaip oras:
kurio neįmanoma
net numatyti
ir apsisaugoti;

-kaip sniegas:
nežinai, kada bus,
kiek centimetru
ir kiek ilgai prasilaikys;

-kaip sąskaitos banke:
be pinigų jie
yra nieko
verti;

-kaip mini sijonai:
užsižiopsok,
ir jie tuoj
apnuogina  kojas;

-kaip makiažas:
niekad neišlieka
pakankamai ilgai,
kai to reikia labiausiai;

-kaip gydytojai:
niekada nesuprasi,
ką jie nori pasakyti,
ir kuo tu sergi;

-kaip šunys:
jei jų neišauklėsi,
jie lakstys namuose
ir visur terš;

-kaip arkliai:
jei gerai įkinkysi,
galėri jais važineti
ilgus metus;

-kaip delfinai:
sako, kad yra protingi,
tačiau niekas
dar to neįrodė;

-kaip advokatai:
kuo juos bekaltintum ,
jie visada randa
krūvas pasiteisinimų;

-kaip reklama:
viskas,
kas joje sakoma,
kelia abejones;

-kaip kopijavimo aparatai:
tinka tik reprodukcijai
ir niekam daugiau;

-kaip spermatozoidai:
tik vienas iš milijono
gali buti tinkamas- 
nepržiopsoję šanso;

-kaip ir tu,
Tavo pažįstami
Gal būt - kitokie,
bet mylimi moterų ….

O gal Tu pažįsti vyrus geriau?

...
Norėčiau, kad nupieštum dangų
šiltomis vasaros spalvomis
tada ir debesys kitokie būtų
ir nuotaiką pakeltų mūsų ...

Kažko aš nežinau, deja, ne savo noru,
Kažko man nesakai paišydama man
rudeninio dangaus kasdieninį vaizdą,
kurį matau ir maudausi jame šią žiemą

Žinau ne debesys juk Tave slegia
O mintys, kurias bandau aš įskaityti
Bet vis nemoku, nes to neišmokei
Išmokiusi mane manas raides rašyti

Todel dabar prašau išmokyk
Tave išgirsti ir klausytis tyliai,
Prašau kol dar aš mokausi eiliuoti
Išmokyki į moterį įsiklausyti ir suprasti

Tik nesakyk:
Kad moterimi nepabuvęs , josios nesuprasi :)

keistas tu, baltas lape
as juk visuomet esu :))
as sypsausi tau kas ryta
kai letai bundi ir pramerki akis
kas gi jei ne as
tau plaukus kedena
kai gatvemis eini po darbo
o vakarais  sirdi apkabina
ir mintimis buciuoja
keistas tu...
juk senai esu kartu
kai pavertes tuscia vyno taure
tusciame lape
mintis braizai sirdim
juk senai jau paslapcia
iselinus naktim i tavo siela
bandau ten isikurt
kertele rasti jaukia
keistas...
negi nejauti?:)
kad pajaustum
ateisiu as dazniau
ir apkabinsiu
panirsiu i akis tavas
ir kaip Paganinio smuiku
virpinsiu sirdies stygas
o gal as keista?....
sapne matau as viska
gal :)))
 

Atsakymas:


Keisti mes esame abu ir aš, ir Tu
gal aplinkybės keistos susiklostė
bet nėra tikrai čia kaltųjų asmenų
senai mes pasirinkome gyvenimus,
kurie mus veda skirtingais keliais
mes kūnais prisirišę esame šeimose
ir einame į praeitį mes svarankiškai,
o posmuose dar stengiames išlikti
tokie kokie nebuvom niekad net svajonėse,
o gal aš negaliu kalbet už mus abu?
Tada prisiekiu tik už savę nuolankiai
Pažadinai kažką nevaldomą many
Paviršutinis požymis štai to - tai šitos eilės
Kurių aš mokydamasis nemėgau net skaityt,
O giluminiai pokyčiai kaip mainos drąsiai
Nepažianai, gerai,  manęs anksčiau -
palygint negali, o galgi tai ir dar geriau,
savęs aš kartais nepažistu irgi jau 
Bet vis tikiuosi - keičiuosi teigiama kryptim,
Ir pastebės kiti, kai pasikeisiu aš pilnai
Gal pastebi ir tu kažką
Bet vis slepi nuo manęs mano naują veidą
Kurį pačiam man užšifruoti lemta
pamesti šifro raktą vienetinį
ir pabandyt tave pakviest pagalbos
ir iššifruot pasikeitimus manyje ...
 
 

Tik Tau skiriu šitų žodelių vėrinį
Surišta tik jausmų  ir ilgesio gija
Pakabinu minčių perliukų skambesį
Po vieną - posmelių įvėrimuose...

Tiktai Tave aš apgaubiu suplyšusia
daug mačiusią gyvenimo istorijų skraiste
kuri pro savo rimą neteisingą košia
žasele pašiurpina dar švelnią odą

Teleidai žvilgsniu priartėti prie tavęs
Išsaigoti kol gyvas tik atvaizdą ir rožes
Vaizduotėje iš šonkaulio nusikaliau
tik tavo profilį su šypsena žavia

Kaip gaila, kad neleidi prisiliest ranka
tegu nudegt ir suanglėti pirštams tektų
Aš pasirinkčiau lėtą laužo liepsną
Kad kuo ilgiau liepsnočiau dėl tavęs