"Vanduo" - tarsi būtų trūkę vienos smulkios dedamosios mano dvasinio (ne vidinio) gyvenimo peizaže. Gauta informacija viską apjungė, sustatė į savo vietas. Pagaliau ėmiau suprasti visų kartais man beprasmių ir bereikšmių ritualų ir palaiminimų prasmę... Kodėl taip svarbu laiminti, sakyti gerus žodžius ir palinkėjimus? Kodėl taip svarbu prieš valgį pasimelsti, persižegnoti, padėkoti Dievui vakare už dieną, o ryte prašyti palaiminimo? Kodėl taip svarbu melstis? Dėl to, kad pasaulis pasikeičia...

g e r u m a s

švelnuma tokia švelnuma. nieko aplink nematyti.

filmas "Vanduo" tarsi suteikė prasmę ir pagrindą visam tam, ką aš žinojau... Galbūt aš prisiminiau. Jis į mane kažką įliejo ir pakeitė. Ir mano pasaulis pasidarė šiek tiek kitoks. Tikriausiai tiksliausia būtų pasakyti, jog mano meilė tapo stipresnė. Būtent taip. Stipresnė ir užtikrintesnė. Suprantu, kokia atvira turiu būti pasauliui ir kaip turiu mylėti tave. Kas keičiausia pirmą kartą supratau, ką reiškia mylėti save. Kokią didžiulę reikšmę turi šilti ir geri jausmai. Visada prisimenu Kernagio žodžius, jog lemtingą reikšmę mūsų gyvenime įgyja tik geri žodžiai, geri poelgiai, paskatinimas, postūmis, draugystė ir t.t. Galvoju, kad mūsų televizijos turėtų daugiau kalbinti įžymių ir galbūt paprastų žmonių, manau jie turėtų daug ką pasakyti apie gyvenimą, tikėjimą, meilę, galėtų pasidalinti ta išmintimi, kurią jie yra sukaupę, ir galbūt mažos sėkliukės įkristų į mūsų sielą... Deja, imame kalbinti ir prisiminti tik tada, kai tie žmonės jau susiruošia į kelionę, iš kurios jie niekada nebesugrįš... Tiesa, jie kažką palieka Žemėje... Šiandien pasaulį jaučiu kaip gražų ir nuostabų, pilną švelnumo ir meilės, esu kupina dėkingumo ir atleidimo. Atleidimas, kurio visada prašau ir jūsų...

šiandien turėjau įvykį. iš Anglijos grįžo brolis. jis turi prisirašęs visokių filmų ir muzikos. kažkaip jis vissas sukosi apie filmą "Vanduo". na, ir įsisukom. grįždama su meile galvojau apie visą esiniją, kai netikėtai netoli namų mums kelią pastojo ežiukas. žinoma, sustabdyti nesuspėjau. kažkas dungstelėjo. sustojau, negalėdama atsikvošėti iš susijaudinimo. grįžau atgal prie ežiuko. su ašaromis. norėjau jį bent nunešti nuo kelio, kad kitos mašinos nemaigytų ežiuko kūnelio. tačiau ežiukas buvo gyvas ir net nesužeistas. paimtas į rankas žvaliai susirietė į kamuoliuką. nunešiau jį nuo kelio. esu labai labai laiminga ir myliu Tave...

Vanduo turi atmintį.

.

ir tik, atrodo, gyvenu
einu
kvėpuoju

tik atrodo,
nusispjaut

kai degina
geležimi

į tarpą mudviejų tegu prilyja
pilys tegu pridaro šunys

kur jau ten
pasaulyje erdvu

aš nekenčiu savęs už tai,
kad tu man patinki

šiek tiek sumėto

ai, meilė
ai ai ai
mat ją bala

tiek to. gerai.

Tu man nepatinki dėl to, kad patinki labai