Vieną naktį sapnavau, kad mano vardas - Salamandra...

Iki šiol svarstau, o gal iš tikrųjų? Gal tiesa, kad praėjusiame gyvenime buvau šiuo keistu ropliu...

Žiūrėk, kaip atrodo vanduo, kai į jį paneri rankas
Kaip ratilai iškraipo jame atsispindintį vaizdą
Ir visai nesvarbu, kad tu ramiai sau sėdi ant akmens prie vandens
Vis tiek koks nors laumžirgis įsivels tau į plaukus
Ir kokia nors jauna lydekaitė išplauks į paviršių įkvėpti oro

Artėja vasara

Jaučiu nerimą, baimę ir neviltį,
lyg būčiau uždarytą į medinę dėžutę,
kurioje į Europą buvo atplukdyti egzotiniai vaisiai,
mandarinai, anansai ir moliūgai,
ir išmesta į jūrą, į vandenyną ar kokią nors kitą balą...

365 dienos geriant arbatą
365 dienos skaičiuojant debesis danguje
365 dienos laukiant parke ant suoliuko
365 dienos bandant plaukti prieš srovę
365 dienos bandant atversti naują gyvenimo puslapį

Noriu ištrūkti, išskristi iš viso to
Noriu nebeskaičiuoti dienų
Noriu nebeskaičiuoti atodūsių ir žodžių "Word" dokumente
Noriu, kad mintys lietųsi lyg pamiršta virti lęšių košė
Skambant muzikos garsams

...because by thinking too much about our future we tend to miss little shining pearls of our present

Ar yra vieta pasaulyje, kurioje būtų galima paskęsti ir išlikti gyvam

Ar yra vieta pasaulyje, kur būtų taip šalta, kad net stingtų kojų pirštų galiukai, bet širdyje būtų šilta, šilta

Ar yra vieta pasaulyje, kur nostalgija būtų vienintelis tikras jausmas

O kiekvienas kasdienybės veiksmas būtų lyg nostalgiška akimirka dabar

Aš norėčiau, kad tu būtum mano Juros periodo parkas

Su visais dinozaurais ir kitomis mistinėmis būtybėmis

Nes tu juk toks – nepažintas ir keistas

Man nieko visiškai nieko iš šio gyvenimo nereikia

Aš tik noriu niekada neatsimerkti ir nepažvelgti realybei į akis

Aš tik noriu keliauti bet kur

Matyti tave, amžinai

Ar yra vieta pasaulyje, kuri neatimtų tavęs iš manęs

there are short moments when we don't feel alone... when we don't think

Baltų sakurų žiedai kažkur krinta
O aš galvoju apie Bananą Yoshimoto
Ir apie tai, kad niekada nemačiau žydinčių bananų
Ar tai dėlto esu mažiau talentinga?
Mažiau laiminga?
Mažiau verta?
Dar laikinesnė už kiekvieną kas sekundę nuvystantį žiedą?

Dar galvoju apie tą, kurio vardas prasideda „nesakysiu kokia raide“
Nors argi tai svarbu?
Galbūt reikėtų pradėti galvoti daugiau apie
politiką
ekonomiką
fiziką
ir geometriją

Pilu kavą, arbatą į stiklinį puodelį
O už lango pila lietus
Ryto saulė raudonai nudažo mano kambarį
Cit! Kaip gražu tyloje

***

Einu gatve
Lietus vis lyja
Ir kažkas krebžda mano širdyje
Ar tai namų dvasia su manim keliauja
Nejaugi ji išties reali?
Ir nežinau aš ką jau begalvoti
Niekaip nesuduriu vienos minties su kitomis
Manau, kažkas sapne man bus pažadėjęs
Ateiti tyliai kai
Saulė nusileis...

šiandien mano šeštas jausmas šnabžda kažką negero... labai neramu. galbūt manyje prisikaupė per daug negatyvo. todėl pabandžiau rasti keletą (5) priežastis, už ką esu šiame gyvenime dėkinga šią akimirką...


esu dėkinga už tai, kad turiu šeimą ir namus
esu dėkinga už išsilavinimą, darbą ir karjeros galimybes
esu dėkinga už geriausius draugus ir žmones, kurie mane kartais prisimena
esu dėkinga už tai, kad galėjau pamatyti pasaulio
esu dėkinga už tai, kad turiu akis ir galiu skaityti, žiūrėti filmus ir juos aptarti su kitais