Aš nematau traukinių bėgių pro langą,
Nematau židinio namo gale,
Nematau laukinės gamtos
Ir upelio čiurlenančio tolyn.

Man vien pilki namai,
Man tik nupjautos vejos,
Apleisti parkai
Ir prekybos centrai.

Aš ne Maironis, ne Nėris,
Net ne Putinas ar Širvys.
Aš tik svajotoja
Miegančiam mieste.

Dabar jau viskas gerai. Susitaikiau su tuo, kad visada buvo ir bus blogų žmonių, kuriems malonu skaudinti kitus.
Kitą savaitę išvažiuoju į Palangą. Tikiuosi pailsėti ir atsipalaiduoti.

Kodėl žmonės taip mėgsta skaudinti kitus? Geriau aš liksiu viena. Su savo knygomis.

Jau ilgiuosi rudens... Bet tik iki rudens. Ir turbūt tik šiandien. Mane kankina liūdesys. Bet tai turbūt dėl to, kad skaitau labai liūdną ir slegiančią, bet nepaprastai gražią knygą. Paprastai verkiu tik baigdama skaityti, bet šį kartą graudulys ima net neperskaičius 100 puslapių...

Aisq kam man tie komentarai?

Dienos lekia, kad nesibaigtų. Dienos lekia, kad nieko neliktų. Dienos lekia, kad būtų. Dienos lekia... Ar lekia?
Tylus vasarvidžio sapnas. Tyliai tvankiam kambary atkeliauja. Tyliai rūšiuoja beprasmes mintis. Tyliai, tik tyliai gyvena.
Niekada nežinai, kas bus. Ar bus. Kodėl bus. Kam bus.
Bet tik dėl to gyveni...................................................... ......

Spėk apie ką aš svajoju?

Mintys nebetelpa į galvą ir į dienoraštį.

Saulė vienintelis tikras dalykas vasarą. Kompiuteris tik iliuzija. Saulė atima visas svajones. Sunku vasarą klaviatūra rašyti, bet parkeriu dar sunkiau.

Aš išlaikiau patį sunkiausią egzaminą:). Nuo šiandien prasideda atostogos:). Esu laiminga. Nors rezultatas ir nėra ypač aukštas. Žinau, kad padariau viską, ką galėjau. Bet dabar jaučiuosi labai pavargusi. Ne vien dėl to, kad buvo egzaminai. Bet ir dėl to, kad ir vakar ir šiandien teko tiek vaikščioti, kad dabar skauda kojas. Bet aš esu laiminga. Esu vienas laimingiausių žmonių turbūt, nes studijuoju tokį dalyką, kuris man labai patinka, nors yra sunkus. Ir man tenka dažnai dėl jo verkti ir nemiegoti naktimis. Esu laiminga, kad esu...