"This dream never ends," you said. "This feeling never goes
The time will never come to slip away"
"This wave never breaks," you said. "This sun never sets again
These flowers will never fade"

"This world never stops," you said. "This wonder never leaves
The time will never come to say goodbye"
"This tide never turns," you said. "This night never falls again
These flowers will never die"
Never die, never die
These flowers will never die

"This dream always ends," I said. "This feeling always goes
The time always comes to slip away"
"This wave always breaks," I said. "This sun always sets again
And these flowers will always fade"

"This world always stops," I said. "This wonder always leaves
The time always comes to say goodbye"
"This tide always turns" I said. "This night always falls again
And these flowers will always die" Always die, always die
These flowers will always die

Between you and me
It's had to ever really know who to trust
How to think
What to believe
Between me and you
It's hard to ever really know who to choose
How to feel
What to do

Never fade, never die
You give me flowers of love
Always fade, always die
I let fall flowers of blood


The Cure "Bloodflowers"

http://www.omni.lt/?i$9359_120382$z_135788

http://www.omni.lt/index.php?base/z_132967

siaubas. paskaičiau ir pasipiktinau. po to supratau kad piktintis nereikėtų, tad pasijuokiau. visuomenės bukumas nesiliauja stebinęs...

Mistinis „Absentas"

„Kas per gėrimas „Absentas" ir kodėl apie jį sklinda tiek daug legendų, mistikos, draudimų?"
– domisi Kazimiera iš Vilniaus.

„Absentas" – stipri karčiojo pelyno trauktinė. Būtent nuo augalo Artemisia absintum ir gėrimo pavadinimas. Be to, „Absentas" aromatinamas melisos, anyžių ir kitų vaistinių žolių ekstraktais. Gėrimo paslaptis – aktyvioji medžiaga tujonas, naudojama farmacijoje. Ji priskiriama prie nervus paralyžiuojančių nuodų, o gaunama iš bitkrėslių, tujų ir karčiojo pelyno (šiame augale koncentracija didžiausia). Tujono ekstraktas maišomas su kitais komponentais, bet būtent jis yra svarbiausias „Absento" kainos, draudimo ir poveikio faktorius. Pagal Europos normas, litrui spirito turi tekti ne daugiau kaip 10 ml „Absento". Šis gėrimas labai stiprus – 70-75 laipsnių, nes tik tokia alkoholio koncentracija gali surišti milžinišką eterinių medžiagų kiekį. „Absentas" geriamas keliais būdais.

Klasikinis (prancūziškas). Labai šaltas vanduo pilamas į „Absentą" per šakutę, ant kurios uždėtas gabaliukas cukraus, tol, kol gėrimas susidrumsčia.
Toks pat, tik be cukraus. Kokteilį galima daryti su apelsinų, ananasų sultimis, toniku ir ledukais.
Panašus į pirmą, tik cukrus prieš tai pamirkomas „Absente" ir padegamas. Po to, kai į taurę įlašės reikiamas kiekis išsilydžiusio cukraus, pilamas ledinis vanduo. Šis būdas dar labiau sušvelnina gėrimo skonį, bet yra pavojingas, nes „Absentas" gali užsidegti stiklinėje. Todėl atsargiai!
Grynas, stipriai atšaldytas. Tai – mėgėjams, o greičiau – „profesionalams".
Apgirstama nuo „Absento" tikrai visai kitaip nei nuo įprasto alkoholio. Galimos haliucinacijos, o naktį sapnuojasi keisti sapnai. Todėl būkite atsargūs! Beje, šis gėrimas dar visai neseniai buvo draudžiamas daugelyje šalių. Tačiau, kaip sakė bendrovės „Mineraliniai vandenys" rinkos analitikas Gintaras Jašinskas, šiuo metu Europos Sąjungoje toks draudimas panaikintas. Todėl gali būti, kad ir Lietuvoje kada nors atsiras „Absento" – bohemos pamėgto alkoholinio gėrimo.

taigi. pažiūrėjau Mikė Pūkuotuką (rusišką) ir prisiminiau kodėl paniškai bijau bičių ir kitų zvimbiančių ir dūzgiančių padarų :)))

"ar tai vienintelis kelias
ar juo verta eit
ar vardan to mes gyvenam
hey hey hey hey
mums reikia pakeist šį pasaulį
jau laikas seniai
todėl kad tiesa ir apgaulė
blogiausi draugai"

"kažkas mums siunčia vėl mintis blogas
mus nori į aklavietę nuvest
jų tikslas padaryti mus silpnais
kad nieko nebandytume pakeist"

"ponas niekas niekada
niekam nieko neatleidžia
gėlės tos kurių nėra
niekada neišsiskleidžia

pono nieko galvoje
neužgimsta jokios mintys
nes ten panelė tuštuma
nori nieką sunaikinti"

Ak... kaip liūdna. Foje... seniai pamirštas lobis... kokia maloni širdgėla... ahhhh ašaros akis užliejo.... kaip gera. ir kartu skauda.... labai skauda.... nesvarbu.... myliu foje. tikrai myliu. andriau dėkui už išmintį, deja ja nepasinaudosiu. šlovė aukščiausiajam :~~(

absurdo pavyzdys nr 1
aš ir gotai. mano išvaizda gatvėje tokia - tamsus odinis paltas, kerzai, juodos kelnės sukištos į kerzus (džinsinės arba odinės), juodas megztinis arba bet koks juodas skarmalas ant pečių. pusilgiai(visiškai uždengiantys veidą) juodi(reik dažyti) plaukai(tuoj nupliksiu).
taigi. aš gotas (wow)
kitas vaizdas:
aš su trumpa odone pūsta striuke, mėlynais platėjančiais džinsais, paprastais batais, pilku megztiniu ir kepure užsmaukta ant akių. na ir į ką aš panašus? ogi į paprastų paprasčiausią forsą.
ir ką noriu tuo pasakyti? ogi tai, kad kad ir ką besirengčiau, vistiek aš būsiu aš. be to, tai įrodo kokie buki rūbų kolekcionieriai yra gotai. jei eičiau gatve ir sutikčiau bent vieną - net nepažvelgtų mano pusėn. taigi visa tai, kad išvaizda nesvarbu, kad svarbu kas pas tave viduj, yra xuinia. nekenčiu tų skudurinių onučių. visa tai tiek pat popsas kaip ir popkornai kino teratre >:(

koks mano tikslas? neturiu nė menkiausio supratimo kam aš čia. juk jokios rimtos priežasties gyventi nėra, bent jau man. tad kodėl aš neužbaigiu viso šito? kas mane stumia pirmyn, per purvynus? galiausiai kam aš rašau visa tai? kam aš skaitau, žiūriu(matau), klausau(si)? juk visa tai nusineš šalta mirties uždanga... tyliai prispaus ledinis PABAIGOS dangtis. visgi aš kimbu į gyvenimą iš paskutiniųjų, suvokiu savo bevertiškumą, tačiau vis braunuosi pirmyn per aklą naktį. kam vargstu? juolab kad gyvenimo kelią eiti pasirinkau vieną iš sunkesnių kelių. juk galėjau tiesiog nusispjauti ir gyventi "paprastą" gyvenimą. aklą, bereikšmį - tokį pat kaip ir dabar, tačiau bukai laimingą. gal man buvo lemta tai ką turiu, tai kaip gyvenu? gal visa ši egzistencinė kankynė turi prasmę? užslėptą tikslą, kurį anksčiau ar vėliau sužinosiu... tad tebūnie... brausiuos per gyvenimą SAVU keliu. nedrįskite jo kritikuoti.
first you should try to walk a mile in my shoes...
karys - keliautojas negali prie nieko prisirišti. aš prisirišau. Ji taip pat...

kągi kągi kągi. šiadie nueinu į mokymo įstaigą ir ką ten randu? ogi mano buvusios lietuvių mokytojos vyras - mokyklos budintysis - miręs. va kiek nedaug tereikia, pakelti visos mokyklos mokinių nuotaikai. priedo išgirdau pasakojimą, kad velionį matė penktadienį, einant namo visai girtą. šeštadienį jis mirė. matyt širdies smūgis. o dar sakoma kad velnias girtų neima... matyt išsiblaivė, rupuižė :))
kas keisčiausia, man rodos aš girdėjau kalbant, našlę... ir ne tik kalbant, bet ir juokiantis visa gerkle... vaje... gal jau man visai "šarikai" susisuko? (retorinis klausimas)

ehhh
bjaurus tas gyvenimas. gadast kakaja. na bet nieko. liko 3 dienos. po ę dienu ateis penktadienis. penktadieni atvažiuos ilgai lauktoji (dieve duok ;) taip... JI. na ir ko gero bus smagu. kiek gi galima :)
---------
na dar kas. šiandie pas mane vieši mano diedukas. jam 69 metai. taip seniai ji mačiau... visai pamiršau. ex kaip ilgu... suvokiau kad pamiršau savo tikrą giminę... giminę, kuris pragėrė savo gyvenimą. giminę kuris mušdavo mano močiutę. giminę kuris turėjo labai sunkią vaikystę. giminę kuris išmokė kodėl verta nekęsti turtingų žmonių ir kaip nepasitikėti giminėmis. giminę kuris pasisodinęs mane ant nugaros nešiodavo po kambarius, kai buvau mažas. giminę kuris neturi nykščio (ir kaip galėjau tai pamiršti?). ne jis nėra šventas. tačiau jis suvokia žmoniškumą. suvokia kas yra gerai o kas blogai. ir kai jis blaivas, jis tikrai mielas senukas. priedo šiandien baisingai mnae prajuokino ;))
------------
truputėlis istorijos:
II pasaulinio karo metais, vokiečių kareiviai turėjo diržus su sagtimis, ant kurių buvo vokiškai užrašyta "Dievas su mumis". taigi... Hitleris savo darbą laikė dievo paliepimu. ex... vargšas silpnaprotis ;) ką gi... vokiečių kareiviai į aptvara atvesdavo krūvą žydų - moterų, su kūdikiais, vaikų, senelių, sustatydavo ir liepdavo iškasti duobę. kai duobė buvo iškasta, atsinešdavo kulkosvaidžius ir tra-ta-ta-ta... kūdikiai, kurie buvo laikomi ant rankų išgyvendavo, nes kulkos jų nesiekė. kareiviai jus paspirdavo su kerzais, kad įkristų i duobę su kitais. tada atvesdavo kitus žydus, kad užkastų anuos, dar šiltus ir viskas iš naujo...
štai yra jūsų išpuoselėtas žmoniškumas. mėgaukitės

ot kokia bjaurasti radau apie šizofreniją:
"Jeigu jums ar jūsų artimam žmogui yra diagnozuota šizofrenija, galite pasijusti taip, lyg būtumėte vienintelis žmogus, susidūręs su šia problema. Tačiau jūs ne vienas. Šizofrenija yra rimta liga, pažeidžianti apie 2 milijonus amerikiečių. Lietuvoje šia liga serga...
bla bla bla. kas tie amerikiečiai? dievai kurie niekad neserga? ir kokio velnio mums turetu rūpėti kad kažkokie idiotai atsiprašant serga šizofrenija (čia aš apie amerikonus, o ne tuos kurie aplamai serga šia liga)?