Don´t say you´ll always love me
Until the end of time
Don´t say you really need me
When you just mean: Be mine
Recalling all the nights
With kisses warm and sweet
Recalling all the fights
And everything repeats

Morbid Poetry "Tomorrow"

To act well in this world one must sacrifice personal desires. Homo sapiens are not on this earth merely to seek happiness, nor even simply to be honest. We are here to realize great things for humanity, to attain nobility and to surmount the vulgarity of nearly every individual.
Adrian Alexis... to that certain someone... manau suprasi.

NIEKAS

laikas
skuba teka
per amžių gūdumas nestoja
viskas
kinta nyksta
net akmens ant akmens nelieka
skausmas
giliai smigęs
kupina širdis užlieta
vilties
nei šešėlio nepalieki...
niekas
kryžkelėj sustojęs
nežino kurią kančią pasirinkti.

vakar žiūrėjau filmą Ripper - Letter from Hell (ar kažkaip panašiai). na... keistas filmas. absurdiškas "siaubiakas" absurdiškiems amerikonams paaugliams. na užtat pabaiga suintrigavo. natgi filmui pasibaigus žudikas liko neaiškus... pagrindinė veikėja pateko į beprotnamį. keistasis mokytojas buvo apkaltintas žmogžudystėmis ir pasodintas į elektros kėdę. o kodel aš įtariu kad žudikas buvo detektyvas??? juk mergina žudyti negalėjo. mokytojas nesugebėtų be mašinos nulėkti tokį kelią... vienintelis žinojęs kas yra žudikas buvo suplaustytas automatiniu rastų pjūklu (labai smagiai, beje). taigi telieka paslaptingasis detektyvas... na arba mistiškosios tamsos jėgos :)))
taip pat žiūrėjau anime multiką "demon city - shinjoku" ar kažkaip panašiai. na... teigiami herojai man buvo pasibjaurėtini. (teigiami tai tie kurie bandė išgelbėti žmones nuo išnaikinimo). iš kur toks idiotiškumas? užtat paslaptingasis "stebėtojas" Mephisto ir piktasis burtininkas... na šie buvo itin įspūdingi...
o kad visgi sumąsčiau pažiūrėti "scooby doo the movie" niekada sau neatleisiu >:)

hide beneath your crooked cross
whine with fear and beg for mercy
scream in pain your masters name
scream out loud "Seth my saviour!"

hush now darling, close your blinded eyes
the pain is just about to go away
dont you cry, dont scream, dont beg
it's what you wanted all along...

and now just scream out loud my name
"Seth, You are my inamorata!!!!!"

Adrian Alexis "I want to be a vampire"

I'm a horror show droogie, with my eyes in disguise.
A living death leper, I guess it's no surprise.
People stare when they see me coming, long black hair and skin of white.
Looking like a Karloff or a creature of the night.
I want to be a vampire.
Do my living nightly, but I'm trapped inside a day,
My parents think I'm crazy, the neighbors think I'm gay.
My apartments like a tomb, everything is painted black,
And if the landlord ever saw it, he'd have a heart attack.
I want to be a vampire.
Bela Lagosis dead, or so many tend to think.
Yet people get a little nervous, when I ask them up for a drink.
I want to be a vampire.

meilė mirė...
jau praėju 3 dienos ir mes ją palaidojome. laidotuvės buvo nepakartojamos... pagal visas krikščioniškasias tradicijas... su varpais ir kunigo maldomis. ar gaila? neeeee. mas visi tikime kad JI dabar geresniame pasaulyje, nei šis... tikime, kad jos siela dabar Danguje... skraido su angeliukais ir giesmes gieda...

meilė mirė...
jau praėju 3 dienos ir mes ją palaidojome. laidotuvės buvo nepakartojamos... pagal visas krikščioniškasias tradicijas... su varpais ir kunigo maldomis. ar gaila? neeeee. mas visi tikime kad JI dabar geresniame pasaulyje, nei šis... tikime, kad jos siela dabar Danguje... skraido su angeliukais ir giesmes gieda...

taisyklių nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
kaip žaisti žaidimą nė velnio nenutuokiant apie taisykles?
kodėl aš?

kaip keista... man sakė: tu pasirinkai savo kelią. dabar grįžti nebegalėsi. tu turi mastyti, suvokti, suprasti, ieškoti atsakymų, mokytis... tam kad kovoje įgytum pranašuma ir laimėtum. pergalė atneša laimę, argi ne?
tačiau pažvelkim į kitą pusę... dauguma didžiųjų pasaulio mastytojų, filosofų, menininkų, atradėjų ir išradėjų, gyveno labai nelaimingai... o jie, manau, pasiekė aukščiausią lygį, nes paliko pasauliui šį tą neįkainojamo... (žinoma aš net nedrįstu savęs lyginti su tomis didžiomis sielomis) tačiau pergalės jie nepasiekė.
nors tai verčia susimastyti. kas yra pergalė? kas yra laimė? man laimė yra vidinė ramybė... kuri beveik nepasiekiama.
vakar buvau savo šimtadienyje... na... aš stebėjau savo klasiokus. nors jie visiškai buki, nesusimastantys apie visa ko esmę ir prasmę (mano asmeninė nuomonė) tačiau jie atrodė ramūs, jie atrodė... LAIMINGI. tas vakaras jiems buvo kažkas nepamirštamo. "Ignorance is bliss" (argi ne taip, Jonai?)
bet kas keisčiausia... aš suvokiau, kad niekuomet nebusiu toks kaip jie... niekada nebusiu laimingas...
tad kyla klausimas... ar verta kovoti?