Atsakymas nuo klausimo skirasi ženklu sakinio (žodžio) pabaigoje.

Tiktai pastebėję mes surasime visus atsakymus į visus klausimus (na bent jau mintyse).

Vive o Portugal!

Nugalėjo stipresnis. Tiesiog vive o Greece - jie puikiai pasirodė, vive o Portugal - jie pasirodė taip pat puikiai, vive o Football - tai džiaugsmas, kuris ateina, emocijos, kurios pasilieka ir istorija, kuri kuriama šiandien - tavo, mano, mūsų.

Vive o!

Vive vive vive oooooo Portugal!

Beliko vienas žingsnis.

Vive o Portugal!

Šios dienos tema: Kaip priešai tampa draugais. Keistas dalykas priešai ir draugai vienok, bet dar keistesnis dalykas yra tapimas. Žodis "tapimas" mano manymu kilo nuo žodžio "tapymas". Vadinasi skirtumo tarp priešų ir draugų, o jeigu tiksliau tarp priešo ir draugo reikia ieškoti dailėje. Dailė įgalina viską, keletas uždėtų ar neuždėtų šešėlių, keletas linijų ir vienas kitas potepis labai lengvai priešą paverčia draugu, o draugą priešu, tačiau atsargiai - tai tik iliuzija. Mat dailė mums parodo kokie mes naivūs galime būti. Juk išorė, tai ne vidus. Ir net jeigu priešas išoriškai pasikeis į draugą, o viduje liks toks pat, tuomet jis ir liks priešas. O jeigu priešas pasikeistų viduje į draugą, bet išorėje liktu priešu, tuomet jis taptų draugu. Juk visada svarbiau yra tai, ko negalime pamatyti, paliesti, pauostyti. Juk aukso gyslos tik labai nedidelis gabaliukas yra išorėje, visa kita yra viduje.
Tad būkite atsargūs, akys gali klysti, tačiau ne jausmai.

Vive o Portugal!

Šios dienos tema: Kaip priešai tampa draugais. Keistas dalykas priešai ir draugai vienok, bet dar keistesnis dalykas yra tapimas. Žodis "tapimas" mano manymu kilo nuo žodžio "tapymas". Vadinasi skirtumo tarp priešų ir draugų, o jeig tiksliau tarp priešo ir draugo reikia ieškoti dailėje. Dailė įgalina viską, keletas uždėtų ar neuždėtų šešėlių, keletas linijų ir vienas kitas potepis labai lengvai priešą paverčia draugu, o draugą priešu, tačiau atsargiai tai tik iliuzija. Mat dailė mums parodo kokie mes naivūs galime būti. Juk išorė, tai ne vidus. Ir net jeigu priešas išoriškai pasikeis į draugą, o viduje liks toks pat, tuomet jis ir liks priešas. O jeigu priešas pasikeistų viduje į draugą, bet išorėje liktu priešu, tuomet jis taptu draugu. Juk visada svarbiau yra tai, ko negalime pamatyti, paliesti, pauostyti. Juk aukso gyslos tik labai nedidelis gabaliukas yra išorėje, visa kita yra viduje.
Tad būkite atsargūs, akys gali klysti, tačiau ne jausmai.

Vive o Portugal!

Man jie sako "koks dar rytas" arba klausia "kodėl tu visada sakai rytas?". O aš tiesiog sveikinuos "labas rytas". Pabandysiu trumpai apibrėžti ką tuo noriu pasakyti. Juk sveikinantis nebūtinai galima pasakyti esamą laiką, bet daug daugiau. Tarkim, pvz.: "labas Polo", šiuo atveju "Polo" nėra tam tikras paros laikas, tai asmuo, todėl naudojant šitą pavyzdį mano pasakymui aiškinti, galime pastebėti, jog "rytas" šiuo atveju ne paros laikas, o asmuo į kurį yra kreipiamasi. Ir nebūtinai asmens vardas turi būti "rytas", galbūt asmuo simbolizuoja tam tikra prasme rytą. Žinoma kiekvienam žodis "rytas" sukelia tam tikras asociacijas, vieniems tai - skaudanti galva, kitiems - prabudimas, atsigavimas. Čia jau labai priklauso nuo žmogaus ir žinoma nuo situacijos.
Taigi nebūkime tokie tiesmukiški žiūrėdami į tiesioginę žodžių prasmę, pabandykime pažvelgti į viską kitu kampu ir klausimai kaip matant taps atsakymais.

Vive o Portugal!

Miuziklas keistas išradimas. Iš pradžių galvojau, kad tai kilo nuo žodžio "muzika", tačiau vėliau supratau, kad nuo žodžio "mūza". Tai dar labiau sutirština žodžio "miuziklas" spalvas. Kaip ir visi išradimai šis turi savyje gėrio ir blogio, jeigu naudosi miuziklą geriems tikslams, jis pataps geru išradimu, jeigu blogiems - blogu. O pati svarbiausia miuziklo savybė yra ta, jog jis nenutrūksta niekada. Tuomet seka logiška išvada, kad ir mūzos buvimas nenutrūksta niekada. Na ir priėjome prie įdomiausios dalies, jeigu mūzos buvimas nenutrūksta niekada, tuomet akimirkomis, kai jos nematai galime daryti paprastą išvadą - esi užsimerkęs.
Todėl šios paskaitos pagrindinė mintis yra ta, jog reiktų atsimerkti ir plačiai apsidairyti. Tokia, tad miuziklo geografinė prasmė.

Vive o Portugal!

Prancūziškas kreipinys "mesje" kilo nuo dviejų lietuviškų žodžių "mes" ir "jie" junginio. Sujungus gaunasi "mesjie", labai artimas atitikmuo prancūziškam kreipiniui. Iš to galima spręsti, kad naudodami tą kreipinį prancūzai kreipiasi tiek į save (mes), tiek į subjektą (jie), taip jie subalansuoja ir sujungia dvi šalis, du polius, kurie paruošiami tolesniam bendravimui.
pvz.: "Mesje Polo", lietuviškai skambėtų kaip "Mes jūs Polo". Tai būtų verčiama kaip kad: "mes esame jūs, mes esame vienodi ir pasiryžę bendrauti Polo".
Tokia tad prancūziško žodžio "Mesje" lietuviška kilmė.

Vive o Portugal!

Onu Oremun - Dedikacion tu mesje Garph.

Vive o Portugal!