čia stato namus
nuo ankstyvo ryto.

net šeštadieniais.

nelabai turiu ką pasakyti.

aš susižavėjęs.

šiandien man skambino.
bet nekėliau.



gal kitą kartą.

šiandien man skambino.

užkimau.

siaubo stotelė - tai mitas.

nuostaba, (ak..)

ir čia jau nereikia paaiškinimų.


[sutrumpintas variantas]

kontaktas susideda iš trikampio formos. nesu įsitikinęs ar taip būna visuomet, bet kiek įmanoma aprašysiu šios dienos kontaktą. trukusį galbūt mažąją sekundės dalelę (o gal ir didžiąją).

taigi, kontaktas susideda iš trikampio formos. ir tikriausiai 2+n kiekio kintamųjų dalyvaujančių kontakte. šios dienos kontakte dalyvavo 4 kintamieji. na, iš tiesų, man sunku būtų įsivaizduoti trikampio formos kontaktą susidedanti iš 2 kintamųjų (2+0), bet kol toks nebuvo užfiksuotas tol negaliu jo užrašyti. todėl darau prielaidą, kad kontaktas yra paprastas, bet sudėtingas reiškinys.

paklausit: kodėl taip?

paprastas žiūrint plika akim, bet sudėtingas - atsidarius jį ir nagrinėjant iš vidaus - panašiai kaip ir visa kita.

taigi keturi kintamieji - trikampio forma. trikampio forma eliminuoja du nereikalingus ir pašalinius kintamuosius bei išskiria du esminius kontakto kintamuosius, kurie ir apturi tą patį tikrąjį kontaktą.

stebint ir rašant, galima gauti tam tikrą proporciją, tačiau apie ją kol kas nekalbėsiu. noriu pabrėžti, jog aplinkiniai tokio kontakto tikriausiai nepastebi (net 4 kintamųjų), nes reikia vienu metu pastebėti 4 arba 3 (jeigu dalyvauji kontakte) kintamuosius, kas yra pakankamai sudėtinga.

visgi kontakto ilgumas nedaro jokios reikšmės todėl, kad tai vienetinis modelis ir laiko dimensija yra išbraukiama iš šios analizės.

na laiko sritį manau, būtų galima įtraukti tuomet, kai kontaktas susideda iš dviejų kintamųjų arba/ir vyksta tam tikromis sąlygomis.

taigi, kodėl trikampio formos kontaktas? ir jeigu dviejuose kampuose esminiai kintamieji, kas trečiame?

tai būtų loginis klausimas. ir pakankamai įdomus klausimas. ogi trečiame kampe kiek man teko suprasti yra projekcinės kontaktinės linijos. mat nubrėžus visų keturių kintamųjų kontaktavimo vyksmą laike (dabar labai persiprašau, bet štai kam reikalinga laiko dimensija - nustatyti tiesiog kontaktuojančių kontakto tvarką) gauname smėlio laikrodį be vieno stogelio.

smėlio laikrodis arba trikampis, kurio dvi susikertančios kraštinės išeina už savo ribų ir duoda tokį poveikį.

dabar šiek tiek apie kontakto balansą. kontaktą labai sunku subalansuoti, jeigu žvelgiant iš didesnės taškų aibės, svorio centrus pasirenka pats kontaktas todėl čia pirštų kišti kaip ir nereikėtų.

na, bet jums gali kilti klausimas, kodėl aš visą tai rašau. ir kodėl tai taip painu ir/arba nesuprantama bei nieko nepaaiškina.

taigi išvados:

1. kontaktas yra trikampio formos (1 2 3)
2. esminiai kintamieji yra nekintantys (paradoksas)
3. vienas pašalinis kintamasis būna esminių kintamųjų kontakto priežastis, o kitas pašalinis kintamasis taip ir lieka pašalinis įstodamas į kontaktą paskutinis.
4. geometrinės proporcijos čia būtinos.

taigi, čia yra basic kontakto principai, kuriuos gali pastebėti kiekvienas žmogus, tačiau reikalinga tam tikra situacija (manau įvaldžius pastabumo meną, pastebėti pasidaro labai nesunku).

esminiai kintamieji nekintantys ir todėl turi šansų suvokti kontakto priežastis irgi pasekmes.

ir pati pagrindinė išvada būtų ta, jog mėgaujantis kontaktu ir/ar kontakto akimirka atkreipiamas didesnis dėmesys į nepakartojamą nuostabos scenos užkulisių pasaulį. ir taip - nuostaba nedingsta.

taigi, ką aš norėjau pasakyti?

nuostaba. stebėjimasis. pastabumas.

ir dar vienas dalykas. kai stebiesi ir negali patikėti pradedi šypsotis ir/arba juoktis. tai puikiausias įrodymas, kad nuostaba yra vienas iš paprasčiausių bei nuostabiausių (!) reiškinių, kurie suteikia žmogui kažko, ko jis negali paaiškinti.

- - -

nuostaba. (ak..)
ir čia jau nereikia paaiškinimų.

ar žinai kas būna po vakaro?
tavo dienos mažos ir didelės.

klausimo ir atsakymo santykis visada kėlė labai daug sumišimo.