sunku sunku sunku sunkus sunkus sunkus abiriento gyvenimas...bet vistiek jį myliu..

Dienos klausimas:
"Kaip spėt gyvent???"

Tai tiek daug nori nuveikt, kažką turi paaukot..bet aš negaliu!Man reikia viską padaryt..

Kaip spėt gyvent???

..''kai niekas nemato ir niekas negirdi, tai angelas baltas ateina į širdį''...

..pasimuisto ir paskleidžia savo švelnų aromatą...

..o tada baigia savo viešnagę, nepasakęs kur jo ieškoti...

..o gaila...

kai niekas nesiseka, sielvartaujame, kad gyvenimas užknisa...
kai laikome laimę savo rankose, nebežinome, ką su ja daryti...
kai laimė kažkur dingsta, ieškome jos iš naujo
o kai vėl ją pagauname, nesitveriame savame kailyje, bet iki galo jos neišnaudojame.kodėl esame tokie kvaili?
kodėl nemokame gyventi šia diena? kodėl vieną akimirką mes laimingi, o kitą jau nebe?
kodėl aš nemoku kiekvienos dienos padaryti ypatingos...kad ir kaip besistengčiau, ypatingų dienų pasitaiko retai...gal dėl to jos ir vadinamos ypatingomis..tai tokios dienos, kai laimę tvirtai laikai savo rankose.

viskas juda geryn
gyventi smagu
...blyn:)

miegelis saldus, bet mes išprotėję,
gadinam nervus, rasykuose užsisėdėję...
:)

ar jums nebūna dienų, kai nieko nespėji?ką aš čia, aišku būna:)bet bėda ta, kad nieko nespėji ir vistiek sėdi prie kompo...rašykuos...ir pamokas ruoši prie kompo...ir valgai prie kompo...ir su mama baries prie kompo...
galiausiai ir nusimokysiu prie kompo....

tiek jau to, gal kaip nors susitvarkysiu..:)


ir vistiek gyvenimas yra gražus....

prie kompo...:)))

dar niekada nebuvau pastebėjusi, kokia nuostabi mūsų gamta...
...ir viskas buvo žalia ir dvelkė palėpe.na gal ne tiek palėpe, kiek senovine močiutės skrynia, kur pilna neįkainojamų gėrybių.
ir valgėm taip sočiai ir dar kenkėjus spėjom pamaitint:)
širdelė virpa.
ir grįžtant jau nieko nebegirdėjau, tik žiūrėjau pro langą...žiūrėjau ir žiūrėjau...

ir gyvenimas toks grrrrraaaaažus, kai pagalvoji, kad rytoj ir vėl tekės saulė.
Mua!

Kaip matau, užsispyrimas valdo...
Kas bus toliau?