Nieko nieko daugiau nenoriu, tik kad miesto šurmulį, taip, kad tikrai tikrai pastebėčiau, kad nesugebėčiau praeit, kad kažkas mane priverstų stabtelt, kad stabtelčiau, kad ten... tu.
Gali stovėt, gali sėdėt, gali liūdėt, gali šypsotis, bet, prašau, būk.
Aš ateinu pas tave-lauk.
Aš pasiruošus-pasitik.
Aš išsisilgus-atsakyk tuo pačiu.
Aš pas tave...
Būk..
Programuoju save kaip tik noriu.
Nuo švelnumo garanto,
lig išdžiuvusio kepalo duonos.
Modeliuoju kaip tik sugalvoju.
Vakar rankoje šakė,
O rytoj jau herojus...
taip...ir pati dabar matau... mano rašykų dienoraštis-akimirkos liūdesio atspindys ir ne daugiau.
mano toks būdas-džiaugsmu visada dalinuosi su kitais, o liūdesį užrašinėju, kad niekur daugiau jo nepanaudočiau,todėl susidaro įspūdis, kad ištisai liūdžiu.
taip nėra.
..hm...net juokinga, kaip kartais būna svarbu, ką apie tave pagalvos kiti..netgi, kai nepažįsta..:))
nesuprantu ir nebesusigaudau, kas esu..
aš noriu daryt gera, bet skaudinu;
noriu mylėt, bet nerandu jo;
noriu kažką pakeist, bet nekeičiu;
noriu padaryt gyvenimą ypatingą, bet nežinau, ko man reikia, kad taip atsitiktų..
noriu neleist dienų veltui, bet nieko nedarau..o ir daryt nesugalvoju ką. darau, bet man to nepakanka.
veikiu, bet ne tai, ką reikėtų.
turiu, bet ne tai, ko noriu..
fuck! nu ir dilema...
"Mąstai apie Kito gyvenimą, baisu, jog yra svetimų gyvenimų su tau nebūdinga patirtim, su įpročiais, kurių tu niekad nesuprasi. Kito gyvenimas tarsi apriboja tavąjį, tampantį nebebūtiną, nebe vienintelį, pasislenkantį arčiau statistikos bei paralelinių biografijų. Kiekvienas grakštus Kito judesys guldo tavo gyvenimą ant menčių: gal tavoji patirtis per menka, nesubrandinusi tokios elegancijos? Gal Kitas vaisingai išnaudojo tavo pražiūrėtas galimybes?
Kitados skaitydavai knygas, ir popieriniai numirėliai kažką kalbėjo tavo sielai. Kartais būdavo nejauku nuo jų kitoniškumo, tačiau knygą visada galėjai užversti, padovanoti savo priešui arba nugalėti kita knyga. Knyga visad buvo tik fragmentas, priebalsių spragsėjimas, vienas iš daugelio atvejų. Tuo tarpu Kitas ateina pas tave būdamas vientisas, susirankiotas ir suveržtas, grakščiajam jo judesy glūdi visas gyvenimo grakštumas. Jam gali atsakyti tiktai kitu gyvenimu – savuoju."
Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005.
susivokiau...
fuck kokie mes suknisti egoistai!sėdim sau laimingi, saugūs ir sotūs savo minkštuose foteliuose ir, matai, skundžiamės, kad mums rudeninė depresija!apsižioję sumuštinį verkiam, kad norėčiau kažko naujo, nepaprasto, kai pasaulyje žmonės nei duonos kampo neturi, gyvena nesibaigiančiame skurde!mums, matai, blogai, nes įskaudino mylimas žmogus, raunasi tėvai, nesupranta draugai, kai daugelyje žemės vietų vaikai praranda tėvus, tėvai-vaikus, žmonos-vyrus...netenkama pačių mylimiausių žmonių, nes: jie miršta iš bado, miršta nuo bepročio teroristo ginklo, miršta dėl kažkieno sukeltų tarpvalstybinių konfliktų, jie miršta...o kas mums, mūsų tai neliečia. ten kažkur toli...kas man rūpi.sušikti egoistai-štai kas mes!depresuojam dėl visokių niekniekių.mat mokykloje sunku.daug pamokų, viskas užknisa...kai daugiau nei pusė pasaulio žmonių apskritai neturi galimybės mokytis...o norėtų.
ar sutiktumei apsikeisti vietomis su badaujančiu afrikiečiu? taip, tik šypteli, atsakymas savaime aiškus. kas norės gyventi pusbadžiu, kai šikna išsipūtusi nuo bandelių. fuck!man taip gėda dėl savęs ir kitų...taip gėda...
mes neįvertinam, ką turim. net neįsivaizduojam, kaip reikėtų depresuoti tada, kai negalėtum ramiai miegoti, nes virš tavo galvos skraido naikintuvai. slegia monotonija mat...turbūt neslėgtų, kai kasdien drebėtum dėl savo gyvybės, nes bet kada koks asilas teroristas gali susprogdinti tavo namus, mylimus žmones, sunaikinti gyvenimą.
o gal žudytis nori? užkniso gal tave šita beprasmybė? turbūt neverta gyventi, vistiek visi mirsim a? kelių numirti ir taip milijonai. nori?rinkis!prašau.bet prieš tai pagalvok, yra milijonai žmonių, kurie kažin ką atiduoti, jei tik galėtų atsidurti tavo vietoje...
fuck kaip man gėda! kaip gėda, dėl savo kvailo mąstymo. kaip gėda...
aš tokia laiminga.laiminga vien todėl, kad dabar sėdžiu prie kompo ir tai rašau, o tu laimingas, kad tai skaitai:)
tai, ką aš čia išdėsčiau visi ir taip puikiai žino, bet ar suvokia???
nenoriu trukdyti, bet jaučiu pareigą...:)
fuck kokie mes suknisti egoistai!sėdim sau laimingi, saugūs ir sotūs savo minkštuose foteliuose ir, matai, skundžiamės, kad mums rudeninė depresija!apsižioję sumuštinį verkiam, kad norėčiau kažko naujo, nepaprasto, kai pasaulyje žmonės nei duonos kampo neturi, gyvena nesibaigiančiame skurde!mums, matai, blogai, nes įskaudino mylimas žmogus, raunasi tėvai, nesupranta draugai, kai daugelyje žemės vietų vaikai praranda tėvus, tėvai-vaikus, žmonos-vyrus...netenkama pačių mylimiausių žmonių, nes: jie miršta iš bado, miršta nuo bepročio teroristo ginklo, miršta dėl kažkieno sukeltų tarpvalstybinių konfliktų, jie miršta...o kas mums, mūsų tai neliečia. ten kažkur toli...kas man rūpi.sušikti egoistai-štai kas mes!depresuojam dėl visokių niekniekių.mat mokykloje sunku.daug pamokų, viskas užknisa...kai daugiau nei pusė pasaulio žmonių apskritai neturi galimybės mokytis...o norėtų.
ar sutiktumei apsikeisti vietomis su badaujančiu afrikiečiu? taip, tik šypteli, atsakymas savaime aiškus. kas norės gyventi pusbadžiu, kai šikna išsipūtusi nuo bandelių. fuck!man taip gėda dėl savęs ir kitų...taip gėda...
mes neįvertinam, ką turim. net neįsivaizduojam, kaip reikėtų depresuoti tada, kai negalėtum ramiai miegoti, nes virš tavo galvos skraido naikintuvai. slegia monotonija mat...turbūt neslėgtų, kai kasdien drebėtum dėl savo gyvybės, nes bet kada koks asilas teroristas gali susprogdinti tavo namus, mylimus žmones, sunaikinti gyvenimą.
o gal žudytis nori? užkniso gal tave šita beprasmybė? turbūt neverta gyventi, vistiek visi mirsim a? kelių numirti ir taip milijonai. nori?rinkis!prašau.bet prieš tai pagalvok, yra milijonai žmonių, kurie kažin ką atiduoti, jei tik galėtų atsidurti tavo vietoje...
fuck kaip man gėda! kaip gėda, dėl savo kvailo mąstymo. kaip gėda...
aš tokia laiminga.laiminga vien todėl, kad dabar sėdžiu prie kompo ir tai rašau, o tu laimingas, kad tai skaitai:)
tai, ką aš čia išdėsčiau visi ir taip puikiai žino, bet ar suvokia???
nesusitvarkau su gyvenimu, su kasdienybe, su monotonija...
gal kas turit gerą receptą nuo tokių ligų?
nesusitvarkau su gyvenimu, su kasdienybe su monotonija...
gal kas turit gerą receptą nuo tokių ligų?
[color=orange]nesusitvarkau su gyvenimu, su kasdienybe su monotonija...
gal kas turit gerą receptą nuo tokių ligų?[color/]
1 2 3 4 5 6 7[iš viso: 64]
|
|
|