nenoriu trukdyti, bet jaučiu pareigą...:)
fuck kokie mes suknisti egoistai!sėdim sau laimingi, saugūs ir sotūs savo minkštuose foteliuose ir, matai, skundžiamės, kad mums rudeninė depresija!apsižioję sumuštinį verkiam, kad norėčiau kažko naujo, nepaprasto, kai pasaulyje žmonės nei duonos kampo neturi, gyvena nesibaigiančiame skurde!mums, matai, blogai, nes įskaudino mylimas žmogus, raunasi tėvai, nesupranta draugai, kai daugelyje žemės vietų vaikai praranda tėvus, tėvai-vaikus, žmonos-vyrus...netenkama pačių mylimiausių žmonių, nes: jie miršta iš bado, miršta nuo bepročio teroristo ginklo, miršta dėl kažkieno sukeltų tarpvalstybinių konfliktų, jie miršta...o kas mums, mūsų tai neliečia. ten kažkur toli...kas man rūpi.sušikti egoistai-štai kas mes!depresuojam dėl visokių niekniekių.mat mokykloje sunku.daug pamokų, viskas užknisa...kai daugiau nei pusė pasaulio žmonių apskritai neturi galimybės mokytis...o norėtų.
ar sutiktumei apsikeisti vietomis su badaujančiu afrikiečiu? taip, tik šypteli, atsakymas savaime aiškus. kas norės gyventi pusbadžiu, kai šikna išsipūtusi nuo bandelių. fuck!man taip gėda dėl savęs ir kitų...taip gėda...
mes neįvertinam, ką turim. net neįsivaizduojam, kaip reikėtų depresuoti tada, kai negalėtum ramiai miegoti, nes virš tavo galvos skraido naikintuvai. slegia monotonija mat...turbūt neslėgtų, kai kasdien drebėtum dėl savo gyvybės, nes bet kada koks asilas teroristas gali susprogdinti tavo namus, mylimus žmones, sunaikinti gyvenimą.
o gal žudytis nori? užkniso gal tave šita beprasmybė? turbūt neverta gyventi, vistiek visi mirsim a? kelių numirti ir taip milijonai. nori?rinkis!prašau.bet prieš tai pagalvok, yra milijonai žmonių, kurie kažin ką atiduoti, jei tik galėtų atsidurti tavo vietoje...
fuck kaip man gėda! kaip gėda, dėl savo kvailo mąstymo. kaip gėda...
aš tokia laiminga.laiminga vien todėl, kad dabar sėdžiu prie kompo ir tai rašau, o tu laimingas, kad tai skaitai:)
tai, ką aš čia išdėsčiau visi ir taip puikiai žino, bet ar suvokia???