dar niekada nebuvau pastebėjusi, kokia nuostabi mūsų gamta...
...ir viskas buvo žalia ir dvelkė palėpe.na gal ne tiek palėpe, kiek senovine močiutės skrynia, kur pilna neįkainojamų gėrybių.
ir valgėm taip sočiai ir dar kenkėjus spėjom pamaitint:)
širdelė virpa.
ir grįžtant jau nieko nebegirdėjau, tik žiūrėjau pro langą...žiūrėjau ir žiūrėjau...

ir gyvenimas toks grrrrraaaaažus, kai pagalvoji, kad rytoj ir vėl tekės saulė.
Mua!