hibridai gali buvoti kieme kada panori; taip pat pereiti į kitą kiemą kada panori; niekas neturi teisės jų gaudyti; visi turi teisę gėrėtis vieni kitais iš tolo

ŽONGLIERIUS

pasivaikščiojimas



lapkričio vakarais
ore kurį įkvepiu
ištirpęs mirusiųjų juokas
gundo mane
prisidėti
prie jų ratelio
kur visi prarastieji
susikibę už rankų
nepaliaujamai sukasi
o jų kūnuose
švilpauja vėjas
ir sukuria amžiną muziką

;;; ;;;

Pagalvot apie čia kažkur mirtį,
rasti didmeistrio žvilgsnyje mato
nuostabumą. Tuoj tai pasiūlys.

Įpratau, beveik viskas patinka,
tad beveik to ilgam ir pakanka.
Lai tai blunka, nuplinka, nubyra.

Freska laikui paskolina tinką.
Šiluma sklist pasirenka ranką

;;; ;;;



leo m

kuriuose tekstuose juntamas tik nežabotas noras ką nors žūtbūt užrašyti. nors ir visai nėra apie ką kalbėti, nėra jokios dvasios. tokiu atveju stengiamasi banalybes nusakyti dirbtinai ypatingai, vartoti kuo įmantresnes žodžių formas be reikalo, arba griebiamasi žodžių, kurių reikšmė autoriui yra tamsus miškas, arba bandoma stebinti tiesiog nusišnekėjimu. tada tekstas tėra nesąmonių rinkinukas. pvz., kaip frontonas gali 'pasiklysti tarp kojų'. arba kaip vanduo gali būti 'nuskandintas stiklinėje'. ir t.t.

bet įdomiausia ne tai. įdomiausia, kad daug ką tai iš tiesų nustebina, sudomina. arba galbūt jie vaidina, jog domisi.

nors pavargę mirtinai -
žydi spalį jurginai

raudonuoja taip mačnai -
gėda trunka amžinai

radiatorių nūnai
man atstoja jurginai!

kištukinis lizdas
išleido
daigus

jie trenkia

į pagalvę

medalionas
su nuodais
turi bendrybę
su ginklu -

gal niekad
į nieką
nė nenusitaikysi
bet

ramu
kai jis šalia

picų rietuvė ant rašykų staltiesės

savas tau apie tave pasakys daugiau negu svetimas.
kita vertus, svetimu patikėjęs daugiau išloši