tavo gyvenimą, tavo galvą ir smegenis, visokie ten fabrikai ir pusfabrikačiai, nespėji nuryti; ir nežinai kuris falsifikatas, ir persivalgai, paskui nori vemti bet net ir išvėmęs silpnas gęsti nuo minties kad jau nebesugebi iš atminties ištrinti tų trafaretų, ir schemų, tų primityvizmų, tikras minties kalėjimas

garsiniai tekstai, įgarsinti ir įmedžiaginti, tekstinasi

argi tu nesi apspangęs?  aš tai esu. (?)

tie raktai su kvepiančiaisiais obuoliais, ir sukabinti įvairių dydžių liežuviai, man primena apie neatliktus darbus ir nepagimdytus vaikus. kiek jų buvo? 100? 1000? kas dabar suskaičiuos

tu daug gyvesnis už kai kuriuos

gyvus. tu turi

LAIKO. ir pinigų, kuriais net

nesidžiaugi nes jie per menki, tavo

pečiai - nors ir

kuproti - patraukia

žmogų, pririša smalsų

protą, dar norintį sužinot ką nors apie

formas, erdves

žinai

jam reikėtų dažniau nueit į klubus,

man patinka šita harmonija,

o po to ant bokšto

ir taip jis suprastų,

kur geriau šokti,

ar garse ar lyti,

suprastų jis tada,

kad vidurių muzika

nėra nei baisi, nei haliucinacija

kad tai visatos tvarka,

tavo mechanizmas

pasuki raktelį:

ir giedi, ir šoki.

supranti!?

pašautas, giedantis Pajacas

iš Žilinskaitės pasakos

jis visada juokiasi paskutinis

tai ką darysime tada?

kaip ruduo, kaip kiekvienas kitas rudas daiktas. negali būti pagaunamas ar suskaičiuojamas, nes [/i]už[/i]

o mes kažkada dalyvavom Česlovo Juršėno kabinete, jam ten nebūnant!

turinys neegzistuoja

kai odd pavirs religija, profanas lunatiku,

pakeliu taurę blyškią.

šiand!, mes nebeeinam tolin

aptirpo sutvėrimai sąlygose

Blyn!, : dabar tai buvo vakar,

vakar. tai nebeklausk daugiau.

labas.

NESKAITYK