brangieji mano draugai, kolegos, pažįstami ir nepažįstami žmonės. paprastai skolinami yra tik brangiausi dalykai - nes atrodo, kad jie vertingiausi, ir norisi, kad kuo daugiau žmonių juos patirtų. aišku, juos visada galite pasilikti sau ir niekuomet negrąžinti. nuo to nepradės skęsti jūsų laivai, nepapulsite po mašina, nenuvertės jūsų akcijos, nepradėsite gauti žemesnių balų ir nesumažės jūsų atlyginimas. bet gali būti, kad vienas žmogus labai nelemtą akimirką liks be labai svarbių jam dalykų- kai tuo tarpu jums jų seniai nebereikia...

gal išgersim- ko nors mechaniško?

šuo yra tai, ko bailus žmogus niekuomet nesapnavo.

pasaulyje, kuriame elgetos uždirba daugiau už tavo tėtį, o mama semia pasiklydusias vėles iš kanalizacijos. sesers ašaros, lietūs, neišsipildę šunys - pildantys mėnulio baltymą. į kiekvieną neatsakytą žinutę dievas atsako troleibusais: piktais perdžiūvusių bobučių, vairuojamiems itin nesaugiai

suaugę kaktomis
brolis ir sesuo  sapne

stotelė, kurioje stovėdamas visas kioskininkės nuotaikas ir asfalto nelygumus bei smėlio dėžes pamatai. Grafikas aptirpęs, o išsvajotas autobusas niekaip neatvažiuoja.

Įvyksta griausmas, ir
bėgam. Į kampus, į papieves.
Nuskardės vario giesmė -
žinosim: safyras pražydo.

Das freut mich sehr! (:

tik tekstai, tik kompas, tik paskaitos, tik ... tik ... tik ... cakt`

Albert Robida- the Visionary of the XX Century

Albert Robida - the Visionary of the XX Century

laumžirgis sklando viršum pievos,-
nepastebėdamas kad tai stiklas