G e r k l ų rėžiai nė kiek nepadeda olimpiadų metu,
o karščio pakilimas nesuteikia optimistiškai šventam melui t e i s u m o.

Protagonistas buvo tikras lietuvis: pusryčiams valgė cepelinus ir maukė alų.

sugebu džiaugtis didelėmis snaigėmis, nors ir bemat ištirpstančiomis;

pabodo būti po Nerimi - pasislėpsiu už jos ir būsiu iš už Neries;

vairavimo įgūdžiai l a b a i lėtai įgyjami.

kartais aš žinau, jog
kalbėt temoku gaidomis

Prisidengiu toga akis,
plaukai nuslysta veidu,
skruostikauliais sūriais.
O tau tai - paprasta diena.

Erezijų seniai nėra,
nėra ramiai bejėgio
vakaro po spinta
šnabždant poterius.

Taip paprasta, deja.
Žvelgi į tikrą veidą,
o tematai devėtą
elsidi ekraną.

Taip, tau tai - paprasta
diena, bet kai išgirsi
krintantį žingsnį, žinoki:
niekad nematei manęs.

Nuotaika, nors ir jaučiu pavasarį, kaip nekeista, negerėja.

Aye...

Šiandien supratau paprastą dalyką: kaip gera ausinėms skleidžiant mėgstamą muziką skaityti įdomią knygą. Net jei ji seka pasaką apie harįpoterį. :)

This is the modern way
Of faking it everyday
And taking it as we come
And we're not the only ones
Is that what we used to say
This is the modern way

I know where I'm going
And that we are in the knowing
And I will stop at nothing
Just to get what I want

It's the only way of getting out of here
And it's the only way of getting out of here

(extract from English indie rock band Kaiser Chiefs song 'Modern way')

This is the modern way
Of faking it everyday
And taking it as we come
And we're not the only ones
Is that what we used to say
This is the modern way

I know where I'm going
And that we are in the knowing
And I will stop at nothing
Just to get what I want

It's the only way of getting out of here
And it's the only way of getting out of here

deficitas - turu
deficitas - turu
deficitas - turu
gryno proto deficitas - tururu

Apima prieštaringi jausmai apėmė. Galbūt todėl kad kaip tik dabar - pusiaukelė iki gimnazijos baigimo. Viena vertus, nenoriu tų egzaminų, lyg ir nelaukiu, nenoriu palikti draugų. Kitą vertus - norisi greičiau ją baigti, pradėti kitokį gyvenimą, studentiškąjį ir palikti nedraugus, kurių gal ir mažiau nei draugų, tačiau tų netikrų šypsenų, o kartais ir atviro priešiškumo ar šaipymosi kartais būna per daug. Kartais atrodo, kad nė vieno nepažįstu. Bet ir anie nepažįsta manęs. Įdomu: kas nors verks per išleistuves; ar visos tos ašaros bus tikros? Kaip toj dainoj - age of paranoia arba Psychic spies from China try to steal your mind's elation.
Tik kitokios realijos - kartais jautiesi ne kaip american idiot, o kaip lithuanian idiot, jauti ne californication, o „Vilniusation".