Ačiū Radauskui už šitą eilių! :)

Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.

Jis verčia lyti karštą lietų
Ir pūsti vėjus iš pietų,
Jis žydi taip, kad išsilietų
Kaip upės širdys iš krantų,

Kad nuo stalų nulėktų knygos,
Kad alptų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai,

Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...

O medžiuos dega tylios žvakės -
Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.

betgi gerai Nickelbak varo per Never again, tiesa? ;]

f***.
Tik šis trigarsis ir teišsprūsta, veikiau išlekia it elektronas. O anas spartus. Sumautas šeštadienis, sumautesnių vargu ar rastum. Nelaiku, labai nelaiku tokie šeštadieniai ateina. kad juo kiškiai ausimis užbadytų!
f***.

Ryte užplūdo keistoka, tingi nuotaika. Tarytum vėlyvos vasaros rytmetis. O už lango rūkas, sumišęs su beržo dūmais. Pastarieji man primena vaikystę, kuri jau tik prisiminimuose.

įtūžio aruoduos ritinėjasi pasibaisėtina saulė
visai nekreipdama dėmesio į jų pastabas

o galgi gerai - abejingumas yra didi jėga
net ir saulė kartais jąja pasinaudoja

[/i]I'm losing my mind and you just stand there and stare as my world divides.[/i]

Kiek kartų jau teko įsitikinti - gera daina yra labai galinga, ji priverčia tave pakelti galvą, judėti, teikia tiek entuziazmo, kad vargu ar įmanoma rasti ekvivalentą, prilygstantį jai savo galia. Tokia yra U2 daina Electrical storm.

Šiandien šimtadienis. Dar vienas vaizdo įrašas, kurį, tikiuosi, bus smagu pažiūrėti.

G e r k l ų rėžiai nė kiek nepadeda olimpiadų metu,
o karščio pakilimas nesuteikia optimistiškai šventam melui t e i s u m o.