Praradimo aidas vadėjasi pamažu.

Kiekvieną iki laisvės likusią dieną būtis juntama ypač skausmingai.

Ta akimirka, kai kaip ir kasdien ateini į darbą, pasidarai arbatos, pasimėgaudamas ją išgeri ir suvoki, kad greičiau nei po dviejų mėnesių būsi toli nuo Lietuvos ir be šių seniai įgrisusių techninių tekstų.

With engine started, allow engine to warm up at lowest throttle setting.

Kažkada vaikystėje sirgdamas ir nelankydamas mokyklos buvau išėjęs pasmaksoti į gaisrą netoliese. Auklėtoja kažkaip suuodė ir gavau velnių. Turbūt bijojo, kad mažo miestelio bendruomenė nesužinotų apie fiktyvų sirgimą. O sirgau gi nefiktyviai.

mylėk mano butą senamiesty
mylėk mano prisilietimus
prie brangių apatinių
mylėk mano darbo vietą

savo krūtis užpiltas
aviečių kisieliumi

ir tas mylėk

juk mylėti šiais laikais
labiau apsimoka
nei būti mylimam

Ir tik dabar supratau, apie ką yra Pearl Jam daina „Black“. Apie vyrišką meilę, egoistišką, taigi, netikrą meilę, nes tikra meilė nėra valdoma ego.

„In someone else`s sky. But why, why can`t it be mine?“

vėju šaltu į tavo delną
skrieja pelenai

who are you when no one's watching?

Meilė.

M83 – Slight Night Shiver.

Menu, klausiausi šios kompozicijos vėlų 2008-ųjų rudenį ir liūdėjau šviesiu liūdesiu. Mąsčiau apie gyvenimą prie atdarų Niujorko bendrabučio durų.

K.B. APIE VIENATVĘ, KURI JĮ PALIKO

Mano Vienatvė,
su kuria vienąkart gyvenau,
ilgai sėdėdavo prie lango,
tylėdama žiūrėdavo į gatvę.
Kartais mėnesienoje
Vaikščiodavo po kambarius,
atidarinėdavo šaldytuvą,
drabužių spintą,
matuodavosi sukneles,
skrybėlaites –
tamsoje,
veidrodis keistai švytėdavo.

Būdavo – užsidaro vonioj,
Ilgai kūkčioja,
Pašaukta neatsiliepia,
Lyg būtų kažkur nutolusi.

Vieną dieną ji dingo,
nepalikusi jokio raštelio.
Policija išmaišė kūdras,
apleistus pastatus,
rūsius
ir niekur jos nesurado.

Namuose
liko Vienatvės pudrinė,
apdžiuvę lūpų dažai,
praviras rankinukas,
nebaigta adyti kojinė,
sujaukta spinta,
kurios nedrįstu tvarkyti.

Dingo keistai –
nei per duris, nei per langą
mano bevardė Vienatvė,
kai vieną kartą išvydau tave,
Margarita.

– Marcelijus Martinaitis.