Kaip neįprasta, keista, praėjo metai, o aš dar būsiu tavęs, atrodo, tinkamai stipriai net neapkabinęs... o tu taip išgražėjai per tuos metus, oj oj

Klasikinis socrealizmo tautosakos siužetas: įcentruotas teigiamų ir neigiamų herojų blefas, anoniminės popkultūros daugyboje, o aš sušnypščiu nueidamas - priemiesčiuose daugiau meilės žmonėms...


Dabar jau galiu tau pasakyti: galėčiau būti tavo sapno fragmentas, ryte, prieš tau nubundant, tik gaila, kad sapnai negali daryti pusryčių...

2007-01-26
antakalnis

Seniau, būdavo, mūsų kalbų (galvų?) žemėlapis driekdavosi nuo socialinės teorijos plačiąją prasme, kad ir paaugliškai suprastos iki  merginų, taip puošiančių (-šusių?) mūsų socialinę erdvę. Dabar. Dabar žemėlapyje atsirado daug naujų su(o)bjektų, tačiau plačioji gatvė eina nuo merginų/moterų iki prekybos centrų ir jų siūlomo asortimento. Ar šis pokytis ir ženklina socialinę brandą?

2006-08-05,
Misionieriai

Paprastai 8 valandą, bet kuriuo atveju, tuo laiku, kurį jis pats nustato, karalius rytais žadinamas iš miego; tai daro pirmasis kamerdineris, miegantis prie karališkosios lovos kojų. Durys atidaromos komerpažams. Saint – Simonas  pasakoja kiek kitaip: jis sako, kad iš pradžių įeidavo gydytojas bei (kol ji buvo gyva) karaliaus žindyvė ir jį masažuodavo. Vienas kamerpažas tuo tarpu jau spėjo duoti žinią didžiajam kamerherui ir pirmajam kamerherui, antrasis – rūmų dvaro virtuvei dėl pusryčių, trečiasis atsistoja prie durų ir leidžia įeiti tik tiems ponams, kurie turi įėjimo privilegiją. Egzistavo šešios skirtingos grupės žmonių, turėjusios teisę vieni po kitų įeiti. Pirmosios dvi grupės būdavo įleidžiamos, kai karalius dar būdavo lovoje. Tuo metu karalius būdavo su mažu peruku; jis niekada nepasirodydavo be peruko, taip pat ir tada, kai gulėdavo lovoje. Kai jis atsibusdavo ir didysis kamerheras su pirmuoju kamerheru jam atnešdavo chalatą, būdavo pašaukiama kita grupė – première entrée. Kai karalius apsiaudavo batus, jis kviesdavo įeiti officiers de le chamber, ir durys būdavo atidaromos kitam entrée. Karalius pradėdavo rengtis. Maître de la garderobe nuvilkdavo jam naktinius marškinius laikydamas juos už dešinės rankovės, pirmasis garderobo tarnas – už kairės; dieninius marškinius atnešdavo didysis kamerheras arba vienas iš karaliaus sūnų – tas, kuris būdavo atėjęs. Pirmasis kamerdineris laikydavo dešinę rankovę, pirmasis garderobo tarnas – kairiąją. Taip karalius apsivilkdavo marškinius. Po to jis atsikeldavo iš fotelio ir maître de la garderobe padėdavo jam užsirišti batus, prie šono špagą jam prisegdavo, užvilkdavo liemenę ir t.t. Kai karalius baigdavo rengtis, jis trumpai pasimelsdavo; tuo metu pirmasis išmaldų dalytojas arba jam nesant kitas dvasininkas tyliai kalbėdavo maldą. Tuo tarpu visas dvaras jau laukdavo didžiojoje galerijoje, kuri užėmė visą pilies pirmąjį aukštą už karaliaus miegamojo sodų pusėje. Tai būdavo karaliaus rytinis tualetas.

N. Elias, 1969.

Šiandien radau laišką iš 1908 m. balandžio, kuriame klientas, vienok, kažkoks smulkus komersantas, rimtai ir nuoširdžiai teiraujasi savo advokato - "... jei mane nuteis, ar bus galima, kad bausmę už mane atliks kitas asmuo už tam tikrą mokestį, pabuvojęs kelias dienas kaime čia radau tokių savanorių". Kokie žmonės sąžiningi būdavo:)

"Moralės geneologija" ne ant vandens rašyta.

Mūsų literatūrą ilgą laiką žudė jos ultrarimtumas. Jurgis Savickas buvo žmogus, kuris pirmas nurito tą sunkų ultrarimtumo akmenį.

1996-04-23
Alfonsas Nyka-Niliūnas Dienoraščio fragmentai 1976-2000.

Dievaži, net skaitmeninėse properšose literatūra ar tai, kas, kas nori vilkėt josios sermėgą, sijoną, ilgą megztinį ar džemperį,... (sic) turi to ultrarimtumo pėdsakų, sakralizacijos šventiškumo, purvinėjančio rimto daugžodžiavimo, nuoširdaus žodžio išraiškos paieškų, saviraiškos, atsidavimo, tikrumos potepių. Tai ta pati tvirta mairosos sutaniška laikysena, toks tvirtas rimtas žodžio perpardavinėjimas - visai kaip savo (anokia naujiena, kad visa modernybė išaugo iš šios žodžių prekybos). Bet juk čia literatūra? Bet juk ir Jurgio nerasime (dar?) mokyklinėse programose.

Haliucinogenai gali sukelti tik trumpus psichozės priepolius, kurių metu pasireiškia simptomai panašūs į šizofrenijos, tačiau ligos trunkančios visą gyvenimą nesukelia.

Richard Warner, Šizofrenijos aplinka: praktikos, politikos ir komunikacijos naujovės, V., 2003, p. 38.

žmogaus žarnyne tarpsta 1500 g mikroorganizmų

Politologijos profesorė labai nuoširdžiai stebisi kaip jos studentai gali nieko nežinoti, net nieko neprisiminti apie 1992 m. rinkimus Lietuvoje (didysis LDDP sugrįžimas).
Ji tiesiog užmiršta, jog jos studentams, kurie dabar 1-ame kurse, tuomet (1992) buvo 6 metukai:). Laiko sinkretizmas.

Vasaros diena ten baigdavosi dideliais vakarais, kada, rodos, būdavo atleidžiama žmonėms už jų kaltes <...>
Man atrodo, kad protinė veikla prasideda kur kas anksčiau, negu tai yra pastebėję pedagogai. Tik tie protavimai nėra įsisąmoninami. Ir man vis atrodo, kad poezija yra sūnaus palaidūno grįžimas į vaikystę dažnai su nusižeminimu, lyg ten ieškotum atleidimo už savo piktus darbus ir užgaulų žodį, kuriuo įžeidei vaiką, moterį, už savo proto paklydimus.

1976-X-10

Anksčiau į kultūrą, literatūrą buvo einama iš palivarkų, dvarelių, ūkių, sodybų, vėliau - iš kumetynų. O mes jau - iš namų. Neturime kur dėti nostalgijos, pavargstam nuo jos, išsisemiam. Mūsų atsiminimai apie "namus" nieko jau nenuramina. Mūsų pačių palėpėse jau nieko nėra: vaikai ten nieko neras. Kam mes esame tėvai? Kas mus matė susiėmusius už rankų ir apeinančius miestą kaip rugių lauką? Kur mano dvi sėklos, du avinėliai, du lizdą sukantys paukščiai, kur ta moteris, kurią apvesčiau pavasarį aplink rugių lauką? <...>

1986-I-06

Ko iš tikro nori moterys? Jos valgo salotas ir geria žmonių kraują...