nuodėmklausys be išrišimo teisės. aš. šiandien. vėl.

tai norėtum pasikalbėt su manim? - paklausė Dievas. jei turi laiko -  atsakiau. Dievas nusišypsojo - mano laikas yra amžinybė. kokie tie tavo klausimai? - atsigręžė. kas tave labiausiai stebina žmonėse? - paklausiau. Dievas atsakė -  jums atsibosta būti vaikais. jūs skuba užaugti, o vėliau tetrokštate sugrįžti į vaikystę. jūs prarandate sveikatą uždirbdami pinigus, o vėliau tuos pinigus išleidžiate, bandydami savo sveikatą sutvarkyti. jūs įnirtingai galvojate apie ateitį ir pamirštate dabartį, gyvenate ne šia diena. jūs gyvenate taip, tarsi niekuomet nemirsit, ir mirštate taip, tarsi niekuomet nebūtumėte gyvenę. kaip Tėvas – paklausiau - ko norėtumėt savo vaikus išmokyti? supratimo – atsakė - kad jūs negalite priversti kitą žmogų pamilti jus. viskas, ką jūs galite - tai leisti kažkam jus mylėti. išmokyti nelyginti savęs su kitais. atlaidumo kaltiesiems. suvokimo, kad užtenka sekundžių žodžiais atverti gilias žaizdas mylimiems, ir šimtmečių toms žaizdoms užgydyti. supratimo, kad turtingas žmogus yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuriam nedaug reikia. sužinoti, kad yra žmonių, kurie jus be galo myli, tačiau dar nerado žodžių arba neišmoko to parodyti. sampratos, kad vieną ir tą patį daiktą du žmonės gali matyti skirtingai. išmokti atleisti ne tik kitiems, bet ir sau savo klaidas. ką dar turėtų žinoti tavo vaikai? -  paklausiau. kad esu čia – atsakė - šalia jūsų. apie jus. jumyse. visuomet.

nuodėmklausys be išrišimo teisės. aš. šiandien.

dievulis. jis pernelyg mus myli, kad padarytų atsitiktinumų aukomis. todėl neatsitiktinai esu čia. jūs taip pat.

pabandyk susapnuoti tai: n gatvėj patvory žiema guli

suklišusi lūšna priemiestyje durys atlapotos vietoje užrakto žiojėja skylė ant sienos lietpaltis įplyšusia kišene kiaura praustuvė pelėsių dėmėmis nusėti tapetai nuo lubų karantys elektros laidai sujaukti patalai ant stalo žvakigalis plokštelės lūžena ir įpusėtas spręsti kryžiažodis drėgmės ir kanapių tvaikas krypuojančia eigastimi į stotį žmogysta rankoje sakvojažas
keli išblyškę paklydėlių siluetai pakelėse voliojasi
mažne pliki vaikai

telefono būdelė su miegančiu šunimi trūkčioja sapnuose ant suolelio į dešinę nuo manęs sėdi susigūžus moteris ir aš ją pastebėjau tariausi atpažinęs mylimąją bet ne žvilgsnis tuščias – nemato arba tyčia nemato pamaniau tarsiu kokią šaltą beasmenę frazę – nespėjau: žmogysta paėmė moterį
už parankės ir nusivedė ūksminga alėja

apmaudu būtų baigti gyvenimą ant sušildyto suolo ištiktam lyg ir kokio letargo prisigėrus rudens tiesiai iš kakliuko palaipsniui prarandant tapatybę neįstengiant praeiviams nurodyti
netgi savo gyvenamosios vietos
ypač kai jos neturi

šv. n - toji nebesišlapina. pasigendu.

žąsinas irgi galvojo, kad plaukioja.
kol vanduo neužvirė.

Žinokime:

Skelbimai
Telefonų knyga
Įmonių katalogas
Žemėlapiai
A-Z nuorodos

Domėkimės:

Verslas
Nekilnojamasis turtas
Kelionės
Karjera
Švietimas
Moterims
Vyrams

Pramogaukime:

FOTOPASLAUGOS
Horoskopai
kameros
Video įrašai
Kas? Kur? Kada?
Kinas
TV programa
Radijo stotys
Žaidimai
Linksmai

aš jaučiu, kaip kažkas vaikšto ant mano kapo. neužtikrintais žingsniais. tarsi norėtų belstis. kur bus atidaryta. į visur. kur aš gersiu čiobrelių arbatą. savo dvasinio skurdo celėje. penktą valandą ryto. pagal celsijų. gersiu arbatą ir ganysiu. aveles ir mintis. dievo savyje aveles ir savo mintis. palaidas. kartais būdamas laisvas ir nepriklausomas, kartais būsiu uždaras, skaudus ir ne vietoje. pusę posūkio nekonflikto su praeitimi link. buvau daug geresnis ir daug blogesnis, nei manau ir atrodau. to nebus įmanoma numatyti. nė neįtariu. apie šviesios švaros savyje egzistavimą. ir apie begėdišką puotą kūno pamazgų inde. atmečiau tai. ir užgniaužiau. nesuvokdamas. kad tai visiškai neatmetama. ir neužgniaužiama. tai tik nusileidimas. nuo puikybės persmelkto pasitikėjimo savimi. prie blaivaus nepatiklumo. ten įvyko klaida. čia ji padovanojo save: privertė mane palyginti tai. tai, ką aš manau apie save. su tuo, ką sako apie mane mano klaidos. ten niekas neturi visko, čia visi turi kažką. aklybė. nebuvau toks. kuris nepasitenkina matydamas, bet stebi. dabar gi galiu. pagauti gesto, nutylėjimo, veido išraiškos atspalvius. tai, ko ieškau, yra jau. atpažinau. sustojau. neieškau kitur. kitur yra čia. čia ir dabar. manyje. ir lieku čia. ir dabar. iki suprasiu, kad čia ir buvau. visada. todėl pabudau prieš penkias Betliejaus seserų arklidėse, pajutęs begalinį norą išpažinti nuodėmes. ir aš sakau. ir kiekvienas mano žodis tiesa. ir melas kiekvienas. bet šventas. kad galiu apseiti be visų dalykų, kurių nepasigendu ir neturiu jų. ir esu tas, kuris gali apseiti be to, ko jam nereikia. o tavo soduose – tobuliausias grožis. gedulingo sielvarto nesusipratime. savo paties šermenyse. tiesos perspektyvoje. ir klaidoje, kuomet pamazgų indas priverčia palikti viską, tave ir visus. tik šviesios švaros egzistavimas. jis kužda, kad pirmiausia laimės reikia ieškoti ten, kur ją sutikai pirmą kartą. todėl grįžtu į tą sodą. visada. skersai išilgai. ir ieškau: negi neliko nieko, ką būtų galima išgelbėti. kas gyva. to reikia tam, kad neišduotum. pats savęs. kai kažkas vaikšto ant mano kapo. penktą valandą ryto. pagal celsijų. santykyje su pačiu savimi.