nėra
negražių

lapų
tiesiog
yra

daug
tokių

kurių
kūnas
ir
siela
per
mažai
glamonėjami

kokios
ilgesingos

akvarelės -
tarsi
gyvos

sužvarbusios
elgetos 

akys 

aukoju
po
šiltą
žvilgsnį

vos tik rytas, mergaitė - už tvarto,
apsidairo, tūpt ir krizena tiesiog ligi ašarų,
neužmatė mama: vienmarškinė, basa, ai, nešalta. Pavasaris...

Man niekada neteko matyt gimdančios moters, bet už tai aš žinau kur kas rytą šventoji šlapinasi...

vabalėli mielas, tenorėjau nupūsti tave nuo stiklo, ko gi tu toks mažytis, apyžlibis pusdurniau, nebekvėpuoji?..

Pabundu šįryt - ops: visa mano biografija, ir tėviškė, ir nuoga lytimi šalia alsuojanti moteris, ir netgi (...) - visa tai sukrauta į matricą. O tai kur mano kojinės, po velnių?..

Paranojos, t.y., atsiprašau, poezijos pasaulis nepalyginamai spalvingesnis ir įspūdingesnis už pilką kasdienybę - spalvos daug gyvesnės, skonis intensyvesnis, subtilesnis, pojūčiai aštresni. Riba tarp miego ir būdravimo - plonytė raudona linija. Čia visa, kas įmanoma, tampa realybe. Kas neįmanoma - taip pat.Hmm, proto ir beprotystės dermė. Švaros ir šviesos sintezė.Bet kokiu atveju - gražios, saulėtos, kūrybingos Jums dienos.