Norai, norai, norai... plaukia gatvėmis, stumdosi, daužo vienas kitam galvas - iki kraujo, kartais susikabina rankytėmis ir su saulėtomis šypsenomis veiduose bėga laukais, viršum smilgų karts nuo karto pasimato jų vaikiškos baltapūkės galvikės, o kartais grumiasi - nežinia ko, ir dar labiau nežinia ko vienas kito gailėdami, saugodami kad neužsigautų.

sakai, kad - tuštuma. ir man - tik pušys gražios. tik šypsena, visiškai nevaldoma. o kasdienybė - tarsi nesibaigiančiai remontuojamas butas. kur taip daug ko dar trūksta, bet visgi apsieinama. ak, tas vidinis balsas - tarsi būtų amžiams užmigęs. zuikutis. mes išsigelbėsim. ir visgi sniegas toks gražus.. :)

tiesiog linkus į depresiją. linkus sulinkus perlinkus. gal vitamino cė reik? :]] o gal ir žė. arba er. :D

Atsibodo aimanuot.

jau šimtą metų  č i a  niekas nesikeičia :). tyla kažkuo stipresnė už žodžius [jeigu apskritai egzistuoja dalykų, kuriems galima priskirti ta žodį - "stiprus"].
ir tas vat suvokimas tarsi mėnulis nesibaigiančioj nakty virš galvos pakibęs :).
tyla tarsi vakarinio ežero vanduo pasiglemžia į savo glėbį :).

pyp pyp pyp pyp.. :)) i voobshche - ašaros pro juoką :]. pyp.

pavargo akytės. labanakt =).

ir vėl. =]]

oj suradau. bet vistiek parašykit. ką nors. :)

nius neturiu ką bepridėt. =]]. šiand man visko "sotu" tirbut. =]