******

have any time to burn

kai lapų gyslose ruduo
užkaista
ir arfų stygom sieloj suskamba
laukimas
ugnies ugnies vis nenurimsta
vaškas
praeiviai nusibodę patys sau lengvučiais žingsniais
taškos.

ir nežinai ką vėl sutiksi
naktį
ką pašnibždės pasąmonė ar
vėjas
sapne tikrovėj vėl sapne
surasiu
netyčia nelauktai girdėtų žodžių
nebesumaišysiu.

sick, tired and homeless
with no one here to sing for
tired of being weightless
for all these looking good boys

"tai, ko taip ilgesingai troško, jis labiausiai ir baiminosi. jei kas pernelyg priartėdavo, jis pasprukdavo. tik svajonėse jis jautėsi saugus. tikrovėje reikėjo nuolat turėti "atsarginį išėjimą""

"favolosas turėjo didžiulę problemą: jis manė, kad nėra toks gražus, koks turėtų būti. savo nelaimei, jis atrodė kaip varle paverstas karalaitis, kurį princesė pamiršo pabučiuoti. jam tiesiog nepasisekė tapti nuostabiu lieknu princu. įniršęs, jog nėra gražus ir lieknas, jis baudė savo kūną prikimšdamas jį maisto. pasitenkindavo tik tada, kai pasidarydavo taip bloga, kad, rodos, širdis sustos. be to, taip jis galėjo paaiškinti, kodėl jo niekas nemyli."

"troško to, kas nauja ir nepažįstama. tačiau, nors ir kas nutiktų, jiems vos spėjus suvokti, jau būdavo praėję"

"jis turėjo tiek talentų, kad negalėjo sutelkti dėmesio į vieną ir švaistė juos į visas puses"

"slankiodamas po gatves Volfas regėjo vien svetimus veidus. To, ko ieškojo, nerado. Jis netgi gerai nežinojo, ko ieško. Aišku, kaip ir visi, jis troško meilės ir laimės. Tačiau niekada nebūtų drįsęs to pasakyti. buvo ganėtinai senas suprasti, kad jos ateina tik tada, kai jų neieškai. be to, žinojo, kad laimė ir meilė jau buvo jį aplankiusios, tačiau jis tiek daug reikalavo, kad abidvi išėjo. kartais jis tardavosi jaučiąs, kad jos abi, petys į petį su Angelu Sargu seka paskui jį. tačiau nedrįsdavo atsigręžti."

jaučiu kaip delne sutraiškau alyvuogę, baltų marškinių kontrastas su tamsia oda, žvilgančiais plaukais ir akimis išspaudžia iš manęs viską ko norėjau iki šiol.