wolfgang joop "vilko kailyje". meilė ir laimė.

"slankiodamas po gatves Volfas regėjo vien svetimus veidus. To, ko ieškojo, nerado. Jis netgi gerai nežinojo, ko ieško. Aišku, kaip ir visi, jis troško meilės ir laimės. Tačiau niekada nebūtų drįsęs to pasakyti. buvo ganėtinai senas suprasti, kad jos ateina tik tada, kai jų neieškai. be to, žinojo, kad laimė ir meilė jau buvo jį aplankiusios, tačiau jis tiek daug reikalavo, kad abidvi išėjo. kartais jis tardavosi jaučiąs, kad jos abi, petys į petį su Angelu Sargu seka paskui jį. tačiau nedrįsdavo atsigręžti."