sakai, kad - tuštuma. ir man - tik pušys gražios. tik šypsena, visiškai nevaldoma. o kasdienybė - tarsi nesibaigiančiai remontuojamas butas. kur taip daug ko dar trūksta, bet visgi apsieinama. ak, tas vidinis balsas - tarsi būtų amžiams užmigęs. zuikutis. mes išsigelbėsim. ir visgi sniegas toks gražus.. :)