jau šimtą metų  č i a  niekas nesikeičia :). tyla kažkuo stipresnė už žodžius [jeigu apskritai egzistuoja dalykų, kuriems galima priskirti ta žodį - "stiprus"].
ir tas vat suvokimas tarsi mėnulis nesibaigiančioj nakty virš galvos pakibęs :).
tyla tarsi vakarinio ežero vanduo pasiglemžia į savo glėbį :).