taigi taigi... kokia as panasi i savo "miegancius akmenis". as irgi uzmiegu be pasakos!

kaip nupiesti meile, jei turi tik viena spalva - juoda?!

ismokyciau tave suprasti jausmus, bet nezinau, ar tu nuo to butum laimingesnis... o gal, paprasciausiai, leisk, pirma man paciai juose susigaudyti?

O gal tu moki skraidyti?,- siryt sumurkiau tau i ausye...

sumindzioti manes nepavyks. bet ismokyti gyventi kitaip - gal...

kaip karsta... noreciau su tavim pasivolioti plunksniniuose debesyse ir garsiai garsiai juoktis is nevykusio... gyvenimo...

siandien, lyg ir nieko, diena prasidejo (toks malonus rytas...ir tu...). Man patinka, kai tu taip atsargiai lieti man nugara...........

Naujas tavo zvilgsnis apvercia mano gyvenima aukstyn kojom. As ir vel laiminga! (kaip banalu ir laikina...)

Myliu tave. O gal daugiau save? Ne! Tave! Nes jei nemyleciau, taves, manes cia nebutu...

Ir vel skauda. Mane tu taip skaudini savo abejingumu ir melu. O as tave vis myliu.