Varpinėj, po stogu kiauru aš palikau
tik paslaptį nekaltą.
Balandžių gūžtos saugos žodį, o gal -
atodūsį nublankusį.

Ten paslaptis.
Po stogu.
Po žvaigždėm.

...skylėtas laimės dugnas...
Bet aš laiminga!

-Tai gerai.

Taškuota pirštinė ant kelio, vaiduoklis pasiklydęs tarp puodelio sienų... Ir tai tik simboliai iš vienišo/nevienišo sapnelio...

Kažkas švelnaus, ledinio ir svaigiai braškinio - laksto apnuogintais mano pečiais.

Tu ateini palietęs baltą pūgą, palietęs taurę šalto ledo. Atnęšęs saują pilną gėrio - pakabini tik man - ant kaklo...
P.S. Ačiū už nuostabią dovaną, mažiuk.

Bet šiandien mažoj stiklinėlėj migdolinis pienas atšalo...

jis pasiūlė - aš sutikau. ir nesigailėjau: vynas buvo dieviško skonio...

Mes radom romantiką! ...butelyje vyno... Ak, tu išdykėli, A.

Ruduo sušildo savo spalvomis sužvarbusio naktinio drugio širdį. O aš pakviesiu JĮ į paskutinio valso sūkurį..

Voratinklio žavumas paperka: ir šiandien aš negrįšiu...