Tavo rankos, lyg laukiniu vynuogiu sakos, pzadina aistra myleti... s...s...s...

As niekad niekad  nepamirsiu: Taves, ir to, ka man davei...

Kastonu daina girdejau vakar... O siandien stebesiu isskrendanciu pauksciu tyla...

Isdeginsiu... raudona valsa... tavo nemirtingose lupose...

Tik zvarbus, geltoni kristalai, pravirkdo mano siela

Pagausiu balandi ir... dar silta tau atiduosiu... Nebijok...

Keisti saltukai gasdina... pravirkdo... Ne mane, o maza, pasiklydusia mergaite...

Tik dideliems vaikams, turintiems maza sirdi... ir - tau...

Pirmas... antras... devyniolikats... Negaliu suskaiciuoti visu nukritusiu lapu... O kas bus, jei jie uzdengs paskutini kelia pas tave?

Tu toks... lyg pasaulis butu pavirtes i milziniska silagele... aciu tau uz tai, maziuk.