Jūs Nesuprantat
autorius:
Gentozaude
Aš ziūriu į dandų, o šis tik spjauna į mane,
Aš meldžiu į Dievą, o šis tik apkeikia mane,
Bet Jūs nieko nematot,
Jūs ne viską žinot, ir jaučiat.
Aš groju visiems, o šie tik pamoja špyga,
Aš lesinu paukščius, o šie tik kapoja mane,
Bet Jūs nieko nematot,
Jūs nieko nesuprantat, nežinot.
Ir kodėl Jūs nekenčiat manęs?
Ir kodėl Jūs baudžiat mane? Už ką?
Likimas nuožmus, neteisingas,
Dievas- nesveikas beprotis... Ir aš tai žinau.
Aš bėgu ten kur niekas nemato,
Aš miegu ten kur niekas nesiekia,
Aš valgau tai ką man duoda beprotis,
Aš žaidžiu tik su narkomanais vaidinančiais teisiais.
Ir bėgu ten kur niekas nemato,
Mane girdi tik mintys,
mane jaučia tik tas kuris stovi už kampo,
Ir meilė mirė kaip gęstantis laužas,
Šviesos tunelio gale nematyt, nes gal to ir nėra?
Aš dainuoju žmonėms, o šie tik burnoja,
Aš bučiuoju lavonus, o šie tik nutyli,
Man nepatinka tyla, bet nepatinka ir triukšmas,
Bet jie nesupranta.
Bet jei Tu gali įveikti save dėl vieno žmogaus,
Ir jei į tave spjauna net pats dangus,
Tai Tu jam špygą ištiesk,
Ir viskas bus dar blogiau.
Aš skaitau vaikams, o šie tik verkia,
Aš verkiu su tėvais, o šie mane neguodžia,
Man nereikia paguodos,
Nereikia ir mielės.
Aš netikiu Dievu, bet meldžiuosi tik jam,
Aš nekenčiu sniego, bet šis toliau tebesninga,
Ir nekenčiu saule, bet ši toliau tebešviečia,
Bet Jūs nesuprantat.
Ir dangus toliau spjaudo mane,
Ir aš toliau dainuoju žmonėms,
Ir aš toliau groju visiems,
Ir toliau manau, kad Dievas- beprotis,
Ir toliau keliu špygą į dangų,
Ir tolia bučiuoju lavonus,
O Jūs toliau nesuprantat.
2006-01-04
Eilės