ishvaziuoj i Palanga.. iki rugpj 16d.
vat.

atrodo, taip ir neperskaitysiu to, ką praleidau.. tai fiziškai ir, svarbiausia, emociškai neįmanoma..

grizau. nezinau nuo ko pradet skaityt:) bo po 10dienu puslapelis gerokai pasipilde.. ne tas zodis kaip pasipilde..
sveiki visi seniai matyti!!!:)

galvojiu, gal reik atsinaujinti.. m.. prieš išvažiuojant..

        taip.

taip ir padarysiu.
.

yeah, oras atšilo:) 
tik kodie neįspėjo iš anksto.. hmz..

                    bet ir lietus yr gerai - poetiškas upių/ežerų/fontanų/žalios arbatos/šlapių debesų/..  kritimas ant galvos.. :)

ach, kaip gera kai toks oras.. apsiniaukę, lyja, žvilga vandens lašeliai ant lango stiklo, groja bliuzą, ramybė su knyga išsidrėbus ant lovos ir miela, jauki žvakidė.. jausmas kaip įsimylėjus:) [o gal taip ir yra?;)] 
          tik, žinoma, geriau būtų, kad tokiu metu neužgriūtų svečiai.. bet vaikus myliu, kaip ten bebūtų  :)

atsitiktinumų nebūna.. tik žmonės taip vadina tai, ko negali paaiškinti. o ar būtina aiškint?

gera.. :)

mhm.. sugrįžau iš žygio, eiliukus skaitinėju..:) ech, daba nostalgija tokia, atrodo kaip gerai būtų ne prie kompo sėdėti, o po to į šiltą lovą, bet kad va čia šalimais laužas liepsnotų, po to pokalbiai palapinėje, beprasmis mėginimas užmigti, iš ryto stipri juoda kava, 15km per dieną, pakliūti į audrą, kai nėr kur pasislėpti, kelio paieškos per metrines dilgėles (sako, kad sveika nusidilgyt), kristi nuo kojų vakare, tada įbristi į šaltą vandenį, o žuvytės nosimis pėdas baksnoja:), ir taip toliau, ir taip toliau.. .. .  :) 
vai vai, kaip noriu vėl į žygį.. :)