rašau  rašau  prašau

    be  galo  daug

  čionai žydinčių plukių

o mano pirštai liečia tavo pirštus
                                          įsivaizduojamai

ir viskas taip gražu
             
              o, taip gražu!

[iš "Eskizų ir byrančių žodžių"]

Ir jie nueina, Pekišas ir Pentas, Pentas ir Pekišas, grįžta išilgai vamzdžio, vienas kairėje, kitas – dešinėje, lėtai, tyrinėdami kiekvieną vamzdžio pėdą, dvilinki, ieškodami to išnykusio balso, ir jei kas pamatytų juos iš toli, pamanytų, ką, po velnių, tuodu ten veikia, vidury laukų, įsmeigę akis į žemę, žingsnis po žingsnio, tarsi vabzdžiai, bet juk jie žmonės, kažin, ką tokio svarbaus pametė, kad taip šliaužia viduriu lauko, kažin, ar kada besuras, būtų gerai, jei surastų, kad bent kartą, bent retkarčiais šitame prakeiktame pasaulyje kam nors ko nors ieškančiam būtų lemta tai rasti, tiesiog rasti, ir jis tartų – radau, tartų šypsodamasis – pamečiau ir radau – ir laimė palyginus tebūtų menkas niekas.
A. Baricco [iš “Aistrų pilys”]

netinka.



perlenktas
        žalias
              drakonas
                    slepiasi gervuogių brūzgynuose.


įmanyčiau - suvalgyčiau tą prakeiktą laukimą.

blogai.
sužinojau, kad
                aš šokolado narkomanė,

kad noriu kad kas nors mane apkabintų

ir kad pavasaris kol kas neateis.

-------
einu, atsilaušiu dar.

blogai.
sužinojau, kad aš šokolado narkomanė, kad noriu kad kas nors mane apkabintų ir kad pavasaris kol kas neateis.

einu, atsilaušiu dar.