bokšte įsikorus smailės laikausi,
sulig šuoru siūbuoju
po lietum, po dangum
žiemą-rudenį  ---
šakų ažūras
nesulaiko varvėjimo;
bet vis atrodo, lyg gitaros
tarpuvartėj skambėtų.
svarbiausia - nekartoti savęs,
laikytis tvirtai kryželio
ant viršūnės
ir svajoti
apie vasaros vakarą,
kai gali sėdėt ir svajoti -
prisėdi šalia, kojas įmerki.
balandžių būrys, autobusas "ikarus"
ir aš.