kad nepamesčiau šito eiliaus - įsidedu į kišenę..:)

jei kada nors
mes sėdėsim                         
ant mėlyno debesio
galbūt žemė atrodys mums
kaip mažas pinigas

o mudu laidysim į jį
svajones ir sapnus
kurie sklandys 
kaip popieriniai karveliai

(A.Ambrasas)

kaip sustabdyti akmenį, riedantį žemyn, kai jis jau įgavo pagreitį?
norėčiau, kad tai manęs neliestų. oi kaip norėčiau.

-----------------------
ant stalo kvepia jazminų puokštė. dabar jie - vienintelė asociacija..:) su riteriais.:)

-----------------------
pasaulis yra beprasmybė, todėl pati turiu įprasminti jį sau.
ir atrodo teisinga ir būtina lygiai lygiai nupjauti žolę ir įkvėpti jos žalumo,
lygiai taip teisinga - 
bandyti padėti vaikams;
būti stipriai;
eiti į bažnyčią;
gerti kavą;
sakyti žmonėms, kad jie mieli;
mylėti pasaulį su visais jo idiotais;
skaityti iki antros valandos nakties;
vienai eiti į kiną;
klausyti bliuzo;
fotografuoti gėles;
šypsotis;
niekad neverkti;
įsivaizduoti ateitį;
apkabinti;
krėsti kvailystes;
..
..
.
tai suteikia prasmę akimirkai. [gal to užtenka]

šypsausi. nė kiek ne ironiškai.

:)

užmigau jūriniame debesy
naktimi išlijau
net nepabudus
ir iki šiol nepastebiu to

.









































































































.

.





























































































.

.