kur tai matyta - sėdėt namie su dviem megztiniais, raudonu šaliku, pirštinėm [tuoj įgusiu ir pirštinėta sparčiai naudotis klaviatūra].
betgi tikrai šalta.
kosuliai apsigyveno kažkur tarp gerklės ir plaučių [tikiuos, neilgam]. bandau vyt juos lauk čiobrelių arbata su daug medaus..

kaži, kur mes šitaip nubėgsime

ką?

"Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija"

nugi gerai.
viską spėsiu, taip taip.

hey,
we are rock'n'roll and roll and run all day !

skaitau savo dnr ir keista keista daros.

ir kodėl kai tik nusiperku šiaurės atėnus, jiems vis kas nors nutinka?..:] šįkart visas kampas įmirko grybų nuovire ir dar dabar jaučias jų kvapas, nors ir praploviau vandeniu..:)
heh, ir kaip taip apskritai įmanoma, pasakysit..

o dabar bus karštas dušas, šampūnas, po to šiltas pienas su avietiniu pyragu ir grimzdimas į patalus su saldaus nuovargio merkiamom akim..:)

noriu įsimylėti. kaip seniai tai buvo.. [dar tada kai buvau mažutė mergytė ir nenorėjau tokia būti. o dabar noriu, bet neišeina.]
o dabar vis regis, kad geriausia neprisirišt prie žmonių. tik ar tai nėra nejautra? ne ne ne, visko reikia su saiku, o įsikibti į kažką - vienas iš blogesnių variantų. kabintis galime tik į save. 
myliu žmones. [beveik] visus. gal to ir užtenka kaip kompensavimo, ir malonumas bent širdyje šypsotis visiems atsveria visa kita. šiandien pastebėjau, kokie visi žmonės gražūs. kai kurie ir įdomūs. taip.

.