kraupu ir sukrečia, bet reikia pamatyti.

pasaulis kartais liūdina..:/

4.
Lempa apšviečia žmogų. Tarp mūsų juodi tarpai.
- Žinai, girtas žmogus yra kaip sutemęs laukas. Tu juk bijotum. Bijotum nakvot toli laukuos. Girtą gamta praryja.
- Mano burna apželia žolėmis, iki pat skrandžio, visas atsiveriu -
Mes visi kiek apkvaitę. Mirdamas žmogus netenka sąmonės. Tolsta įprasti garsai. Toks jausmas tarsi dalijantis ląstelei, užsiskliaudžiant lašui.
- Žmogus visą gyvenimą laukia bausmės. Nuosprendžio. Žmogus visą gyvenimą nieko nežino...

[G. Bleizgys, iš "Prietemų monologų"]

4.
Lempa apšviečia žmogų. Tarp mūsų juodi tarpai.
- Žinai, girtas žmogus yra kaip sutemęs laukas. Tu juk bijotum. Bjotum nakvot toli laukuos. Girtą gamta praryja.
- Mano burna apželia žolėmis, iki pat skrandžio, visas atsiveriu -
Mes visi kiek apkvaitę. Mirdamas žmogus netenka sąmonės. Tolsta įprasti garsai. Toks jausmas tarsi dalijantis ląstelei, užsiskliaudžiant lašui.
- Žmogus visą gyvenimą laukia bausmės. Nuosprendžio. Žmogus visą gyvenimą nieko nežino...

[G. Bleizgys, iš "Prietemų monologų"]

4.
Lempa apšviečia žmogų. Tarp mūsų juodi tarpai.
- Žinai, girtas žmogus yra kaip sutemęs laukas. Tu juk bijotum. Bjotum nakvot toli laukuos. Girtą gamta praryja.
- Mano burna apželia žolėmis, iki pat skrandžio, visas atsiveriu -
Mes visi kiek apkvaitę. Mirdamas žmogus netenka sąmonės. Tolsta įprasti garsai. Toks jausmas tarsi dalijantis ląstelei, užsiskliaudžiant lašui.
- Žmogus visą gyvenimą laukia bausmės. Nuosprendžio. Žmogus visą gyvenimą nieko nežino...
[G. Bleizgys, iš "Prietemų monologų"]

vis prašai, kad žaisčiau su tavim.

kaži kodėl negalima būti bent jau dviejose vietose vienu metu..:/ arba visai neblogai būtų taip imti ir prailginti parą..:] vat.

va taip ir važiuoja pasaulis nežinoma kryptimi..

va
taip
ir
išsižiojau

[keturi link'ai]

ir kodė yra tokių fantastiškų žmonių, bet kaip atsvara jiems - užsispyrėliai, manantys, kad jų tiesa pati tiesiausia..:(
pakirto kojas ir rankas. neįmanoma suvokti šitokio nesupratingumo ir pykčio..:/
ne, šį kartą tai viršūnė viskam, ką per tiek metų patyriau. v-i-r-š-ū-n-ė. ir nepaaiškinsi, ir nepasakysi.. nes "žmonės gi negali būt geri šiaip sau, be priežasties, be naudos sau". kurgi ne.

Dieve, atvesk į protą mus visus..

kaistam skruostais kaistam kaistam