kai norisi kažką skaidraus parašyti, imi skirti tai vaikams arba naivuoliams, o išties esam tie ir tie, tik nesakom to ir to, ir tai taip paprasta kaip trys kapeikos; o dar dar gi visuomet juk kai rašai, tai savaip yra skaidru, skaidrina ar išsiskaidrina, tai savaime visa, ką rašai yra vaikams, tai yra visiems ir visi mes esam mažiukai. ir žemė mūsų mažiukė. tik nesakyk oj oj oj apie planetas svaičioja. nesakyk, kad kartais nepakyli mintimis VIRŠ, o iš ten juk ji tikrai mažiukė. ir kai Irna atsiuntė tą internautinį daiktą, rodos kas čia tokio, pilnas internetas tų planetų, bet tai tiesiog priminė. priminė. gerai yra kartais ką nors prisiminti. ypač, kad šakės bus žemei. kad ir po milijono metų. o kas ten žino, o gal po tūkstančio. ims ir bus. ech.
2009-01-11 21:52
žemei - tikrai nebus, a mums,.. mums, tokiems kaip esame dabar bus kapuc, bet ta prasme ir nebus, nes tik pasikeisime :) tik biesas dar žino kaip. :))
tad už dabarčiaus akimirkų išsaugojimą keliam tooostąą!
2009-01-07 19:57
atsiuntė man vienas žmogus tokį powerpointinį darbelį, kuriame parodoma, kokia Žemė yra menka visatoje, ką jau kalbėti apie žmogų. išties verčia pamąstyti.
o mes vaikai.... o mes pasaulis....
2009-01-06 00:32
patiko !