Užaugam

Dieve,

kokie jie tylūs

į akis pažvelgus -
dykumos plyti

dykumos -

naktimis
vis pribyra
smėlio po vokais 

ir taip gelia
rytui nokstant
į aušrą žiūrėti

prisiminti

buvom debesų vaikeliai -
mes mokėjom lyti