Upė

Valtimi atgal į pradžią upės,
o dumblai man kelią stoja.
Žengia šakos į mane lazdyno -
ant pečių lizdelį užsikoręs.
Riešutai, laukiniai obuoliukai
plūduriuoja, masina pristot, palaukt -
gal tu paskutinį sykį čia žadi praplaukt.

Liaunos rankos medžių bando apkabinti,
tai numesti vaišią, ar kitaip papirkti -
o pirmyn! Va, šviečia švendrais properša -
upeliukai susiraitę, susiviję šniokščia -
į smailią laivę bedžia savo šaltas nosis.
Na, kuris iš jų papildo šitą upę?