Trečiadienis

Sonetas Akademixui, laimėjusiam, lažybas 


Karklai pūkavosi, kamanės virto kamuoliais, 
Per ežero paviršių saulėm ritomės kadais. 
Iš kur tiek veidrodžių – spindėjo visas laukas, 
Į debesį įkritom – jis po kojom plaukė. 

Apkrito mano kojos sningančiais žiedais, 
Rankas aukojau, kad galėčiau prisiglausti, kai 
Man liūdna, gal ir tau – aš vis kažko viliuos, 
Juokies ir aš juokiuos iš banalybės šios. 

Jei atiduočiau praeitį ir nerimo sapnus 
Į voką užklijuočiau siųsdama, nubustų 
Šis pasaulis, padalinamas abiems perpus. 

Kad pamatyčiau, kaip tu vaikštai šia žeme, 
Akis aukojau, tavo juokas guodė tik mane, 
Tau šį sonetą kūriau sapniškai lyg romane. 
 
 

Soneto autorė – didi rašykė varna. 
Parašyta iš reikalo, naktį, dėl praloštų lažybų.