SU VARNU GOLIU

Balandis 2010
  teka 06:50
leidžiasi 19:57
ilgumas 13.07

  Pilnatis
19 mėnulio diena

      Šiandien 6°C / 9°C, protarpiais lietus
      Rytoj 2°C / 6°C, protarpiais lietus

        3
        ŠEŠTADIENIS
Irena Ričardas Vytenis Rimtautė Kristijonas


Padariau savo gyvenime tik vieną klaidą: buvau per didelis idealistas-humanistas, aklai mylėjau žmogų. Už tai man ir buvo „atlyginta“. (E. Mieželaitis)

Senolių išmintis: Jei balandis šiltas, gegužė – šalta.

Iš mūsų prietarų : Jei gaspadorius miršta pilnatyj - namai nenubiednėja, jei priešpilnėj - likę prasigyvens, jei delčioj – pradės sunkiai gyventi

Geriau būti protingam, nekaip turtingam
***************************
Mintis užsikuria ir vėl gęsta. Ir nieko nebepadarysi, kartais taip greitai, kad nesuspėji užrašyti.
Ilgėliau pasėdžiu prie „ Discussio“-
Šiandieną keičiuosi akimis su varnu Goliu.
Hė! Iš kur tai?

AŠ:
Girdėjau –
Dievas pasiryžo būt žmogum.
Ar tai tiesa?

VARNAS GOLIUS
Pasaulis jau užplūsta Šklėrius.
Visi kraštai, kaip į Jeruzalę išėję.
Kaip bus toliau -nelengva spėti,
Tačiau kažkas dar vis prilaiko
Jūrą išsilieti -
Vanduo aukščiau,
Bet nekrenta kriokliais žemyn.
O tas žmogus, apie kurį kalbi,
Jis Šklėriuose,
Tavo tėvų nameliuose,
Prie žvyrduobės ir seno sodo...
Išgirdęs, kad juose jau negyvena -
Pasakė, kad, esą,
Gal taip nebus,
Kad iš tuščių namų
Žmogus laukan varytų...
Žmogų. 

      Ir tūpė ant peties,
      Ir glaudėsi prie veido varnas-
      Ir neatrodė, kad pasaulyje
      Mokėtume gyvent tik sau.
      Kažkas nepaprastai svarbaus
      Susieta su viskuo:
      Jei paukštis žino,
      Kad esi jam draugas –
      Jis prisiglaus,
      Ir pakuždės gyvenimo tiesų
      Tik būk, kokio tavęs jis laukia.

VARNAS GOLIUS   
O tu štai klausi, ar tiesa?
- Ak, mielas Pranai.
Dievo jau nėra.
Varškė! Varškė!
Duok man akis.
Akis man duoki
Pakilsiu dar aukščiau,
Negu tada...
Ir mano metai suskaičiuoti,
Bet kol sparnai mosuoja,
Reikia būti danguje.
Man nesunku tave suprasti -
Ir net labai tikiu -
Bus laiko pabendrauti
Nepaisant net,
Kokias lemtis
Mums atneša dangaus žmogus.
Žinai gi  -  vardas Feliksas
O pavardė - Miškinis jo. 

AŠ.
Žinau.   

  Ir padaviau akis...

AŠ
Laimingai skrisk,
Aukštai. Labai aukštai.
Kad visas kraštas
Vyzdžiuose sutilptų –
Matysiu savo akimis
Ir gera bus žinot – kas? kaip? ir kur?
Kas patikės, kodėl toks reginys?
Kaip gali būti akys danguje,
Jei rankose - lazda?
***** 

Rytoj gal pavys tokį „matymą“ užbaigti. Gal. Bet norisi dar sugrįžti į Velykius, pabūti karietoje su Vale ir Mykolu Jasiūnais. Kažin, kur jie dabar. Bent kokiu atveju – kažkur? Bet tik ne kapuose. Kol dar vaikšto sapnai, kol dar yra begalybė nežinojimo, man nevaliau  tuo  tikėti. Kol yra viltis – kad ir mažiausia- reikia kabintis į ją ir gyventi.

O diena apniukus, nesmagi. Praėjusiais metais jau gyvenau sode. Atvažiavau balandžio antrą dieną ir parašiau:

"Sodo sezonas prasideda"   
Pirmas kartas kai pasiliekame nakvoti. Tikiuosi, kad neišnyksime, kadangi čia be automobilio, o Kandžiuką tampyti po troleibusus- autobusus nesinori. Taigi šunelis lyg ir „nusodino„ būti čia. Sezoną pradėti gal dar ankstoka, bet...
- SVEIKAS, SODE.

Šiemet tą  „sveikas“ nunešiu vėliau.