Spalis in the air

Tai va. Eilinį kartą pakaišiojo tuos ilgus pagalius į šnerves. Ėj, aš irgi galiu įkišt kitokį daiktą į tam pritaikytą vietą... Ir pakartot norėsiu! Padėkojau, pažadėjau po dešimties dienų grįžti, užsiverčiau kapišoną ir nuėjau takais sau švilpdamas. Reguliariai užsiiminėjame vieni kitų laiko gaišinimu, vadinas. Small talk, one hour walk and have a breakfast. OK. Man tinka. Žvarbių rytų, spalvotai pasipuošusių medžių ir lapų grėbimo metas. Tai dar ilgų plaukų ir kombinavimo laikas. Nuolat lanko vidinis kūrybinis sujudimas. Stebina, skatina ir stygas virpina kūrybinga, dėmesinga ir biški pošla aplinka. Labai gerai, kai judresni žmonės paklibina ramesnius. Atsiranda bruzdesys ir staiga šiaurietiška santūrumo dvasia persikelia tūkstančius kilometrų į temperamentinguosius pietus. Ir mes jau nurauti koridoje, kaip pasiutę buliai, o gal ritmingai judame Rio de Žaneiro karnavalo sambos ritmu arba nuleipę nuo kaitros pasineriam į siestą. Miela padavėja, dar po vieną! Nu tai tada po penkiasdešimt už tuos zavadylas! Va, dabar pats gazas gyventi ir samčiais semti. Ta proga trauksiu iš šaldytuvo perlinių kruopų sriubos stiklainį. Skanių pietų, mieli apžoros!