Ginkime siela
baznycia ir ideja
eikime sekmadieniais
aukokime dainuokime
bet nepasiduokime
zenkime garsiai
likimo sulaukt
Dievo palaiminti
Ir saule isvyst
gal tik suklyst
Angelais tiket
ir but uzmirstiem
likimo pasmerktiem
MAn kartais atrodo, kad baznycia nemadinga tapo, zmones gedijasi savo tikejimo, o tikintys vis dazniau atsizada baznycios, o aplinkiniai juos itakoja palikt tikejima, o ar svarbu ar reikia tyciotis is zmogaus tikinciu dievu, as Tikiu as tikiu dievu, mano dievas auksciausia butybe, kurios vardo nezinau, nezinau ne kilmes, bet viena zinau, mano dievas tai viltis, jis visur ir sirdy ir aplink, kai jo reikia visada salia, bet mano dievo suvokimas artimas tik man tik as ji taip vadinu, visi turi savo dieva vienam dievas tai legenda, sventasis rastas ar net pagonybe, bet pats zodis deivas reiskia man ne bet kokia butybe, o dvasia kuri yra viltis, zmones dieva daznai prisimena tik is nevilties tik is skausmo ar del draugu, o as juo dziaugiuos kasdien nes zinau kad blogiau nebus, as jau duobej ir kabinuosi i auksta kalna, nes mano gyvenimas tai vis didejanti duobe ir vis aukstesnis kalnas, as tobuleju kaskart iveikus kalna ar duobe, as tuo dziaugiuosi as atradau savo gyvenimo prasme suvokima ir dabar taip lengva gyventi kai esi save atrades ir save pazines, dabar galiu laisvai sneket apie kitus, nes tik pazines save suprasi ir kitus, nes tik myledamas save mylesi ir kitus, nes tik budamas savimi leisi but ir aplinkiniais savimi, ir kartais tai skaudu matyt kaip jie meluoja kitiems, kaip jie save apgaudineja, bet as zinau as esu laiminga...nes gyvenu ne del saves o del kitu, nes as visada liksiu savimi kad ir kas nutiktu, man neteks save apgaudinet, juk as neatsisakau savo gyvenimo, viskas bus gerai, as susitaikiusi su savimi, o jus? ar jus neapgaudinejate kitu? saves?


Sol



