<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>Sol - rašyk.lt</title>
<description></description>
<link>http://rasyk.lt</link>
<language>lt</language>
<generator>KitoKs</generator>
<managingEditor>info@rasyk.lt</managingEditor>
<webMaster>info@rasyk.lt</webMaster>
	<item>
		<title>O ar jūs mąstėt?</title>
		<description>
			<![CDATA[
				O ar jūs mąstėt apie žodžius: IN a realm Of Martial Arts, the only limit is your imagination. Šie žodžiai kalba patys už save, priverčia susimastyti ir suklusti. Ir kas mums užtveria ta didelę tvora, negalima to ir ano, taip negražu, nedaryk taip. Šiuos žodžius girdėjau nuo pat vaikystės, visada teigiau kad aš taip savo vaikams nesakysiu, kad jie darys tai ką jie mėgsta. Padėsiu jiems tobulėti, leisdama viska. Dabar savo vaikų neturiu, bet pagaunu save kaip kitiems draudžiu šį ar tą. O maža kai buvau viskas buvo laisva, viskas buvo leidžiama...nes nieko nežinojau ir kartu nieko nežinodama viska žinojau, nebijojau ėjau kur tik akys veda, o dabar? Dabar pamatau gasdinančiai atrodantį žmogu ir jau suku kelia aplink. Kaip tai ironiška. Vengiu girtuokliu, jie man smirda visom prasmėm ne tik išore bet ir siela. Bet tokių yra ir draugų rate, o kodėl jų nevengiu? Manau dėl to ,kad juos pažinojau prieš jų priklausomybę. Jų veidai dar išlikę tie patys, jie nėra kaip daugelis tu varganų žmogelių. Jie yra jaunimas, jiems dar tik po 12,15 metų o jie jau taip geria. Man jų taip gaila, taip noriu kad jie pradėtų galvot ir mestų ta bjaurią mada. Jų pačių iliuzija juos užrakina, ir kaip tada kovot su savimi? Tik tada kai tai suprasit, tik tada. Neturi jausmo, tik šalta ledinė širdis ieškanti dar vieno kuris skirs bent trupinėly dėmesio...ir kur tai ritasi? Ačiū, tikrai ačiū Tau Dieve, kad aš laiminga būdama, pažįstų tiek daug įvairių man mielų ir idomių žmonių, kurie vis dar nustebina, kurie vis dar leidžia pasijust žmogumi, kurie vis dar leidžia suvokt, kad tik mano vaizduotė gali man padėtį pagauti savajį Pegasą.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 30 Jun 2007 22:17:14 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/o-ar-jus-mastet/275434.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/o-ar-jus-mastet/275434.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Eilinė diena</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Labas...<br><br>Mano mylima, kaip tau šiandien sekas? (žinau- gerai) Aš miegojau gerai, bet dar trūksta miegelio, vėlai miegoti nuejau, sapnavau aš baisu sapną. Gulejau po pataliukais, menulio apšviesta, ir muzikos klausydama, ( tai ne bendrabučio naktis) kūnas vaikščiojo po kambary, o gal siela? Matau pati save lovoje miegančia, lyg užmušta, bet gyva. Dvasios slankioja aplink, o lubos varva derva. Veidas toks švelnus, o akys tokios ramios, šiltos. Kol savaime mintis pasibeldžia ir kažkodėl pabundu, žinodama, kad tai tikra ir baisu. Bijau miegot toliau, bijau, kad pasmaugs mane, kaip tada sapne vos nepasmauge. Bijau aš nakties, nors ji mano sesuo, bijau užmigti ir sapnuoti. Mano įspūdžiu pilna naktis kilpa meta kaskart, o aš bijau. Ar gali man padėti mylimoji? Prašau tik nepalik, padėk įveikti baime ir žengt toliau.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Wed, 25 Apr 2007 09:57:31 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/eiline-diena/269772.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/eiline-diena/269772.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>Spalio 2</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Ginkime siela<br>baznycia ir ideja<br>eikime sekmadieniais<br>aukokime dainuokime<br>bet nepasiduokime<br>zenkime garsiai<br>likimo sulaukt<br>Dievo palaiminti<br><br>Ir saule isvyst<br>gal tik suklyst<br>Angelais tiket<br>ir but uzmirstiem<br>likimo pasmerktiem<br><br><br>MAn kartais atrodo, kad baznycia nemadinga tapo, zmones gedijasi savo tikejimo, o tikintys vis dazniau atsizada baznycios, o aplinkiniai juos itakoja palikt tikejima, o ar svarbu ar reikia tyciotis is zmogaus tikinciu dievu, as Tikiu as tikiu dievu, mano dievas auksciausia butybe, kurios vardo nezinau, nezinau ne kilmes, bet viena zinau, mano dievas tai viltis, jis visur ir sirdy ir aplink, kai jo reikia visada salia, bet mano dievo suvokimas artimas tik man tik as ji taip vadinu, visi turi savo dieva vienam dievas tai legenda, sventasis rastas ar net pagonybe, bet pats zodis deivas reiskia man ne bet kokia butybe, o dvasia kuri yra viltis, zmones dieva daznai prisimena tik is nevilties tik is skausmo ar del draugu, o as juo dziaugiuos kasdien nes zinau kad blogiau nebus, as jau duobej ir kabinuosi i auksta kalna, nes mano gyvenimas tai vis didejanti duobe ir vis aukstesnis kalnas, as tobuleju kaskart iveikus kalna ar duobe, as tuo dziaugiuosi as atradau savo gyvenimo prasme suvokima ir dabar taip lengva gyventi kai esi save atrades ir save pazines, dabar galiu laisvai sneket apie kitus, nes tik pazines save suprasi ir kitus, nes tik myledamas save mylesi ir kitus, nes tik budamas savimi leisi but ir aplinkiniais savimi, ir kartais tai skaudu matyt kaip jie meluoja kitiems, kaip jie save apgaudineja, bet as zinau as esu laiminga...nes gyvenu ne del saves o del kitu, nes as visada liksiu savimi kad ir kas nutiktu, man neteks save apgaudinet, juk as neatsisakau savo gyvenimo, viskas bus gerai, as susitaikiusi su savimi, o jus? ar jus neapgaudinejate kitu? saves?
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 19 Apr 2007 08:59:37 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/spalio-2/269287.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/spalio-2/269287.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>mokykloj</title>
		<description>
			<![CDATA[
				o jau bega bega ta sekunde ir tuoj bus skambutis, ar pakvies atsakynet miegancia grazuole? as sakau 120 zodziu mokinaus, ir algebra sprendziau, bet dialoga as pamirsau, taip daznai nutinka ir vis maziau draugu tik pazistami ir nieko daugiau....visu ju daug bet jie ne mano
			]]>
		</description>
		<pubDate>Wed, 18 Apr 2007 10:35:44 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/mokykloj/269207.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/mokykloj/269207.html</guid>
	</item>
</channel>
</rss>