šetton.

Jaučiuosi mirusiai gyvybinga. Klastinga šypsena, man tik pasaldintas malonumas, nežinau kodėl, bet angelui išėjus, šėtonas įžengė.
O galbūt užtenka,kad iš paprasto žmogaus atimtum svarbiausia dalyką, kad jis neturėtu ribų niekam?
Juokiuosi iki soties, dar pakartodama sau
- šaunuolė, šaunuolė.
Bet iš šalies vis angelas žvelgia, stebėdamas, kas dabar bus.
Che... kiek daug gali meilė, bet dar daugiau gali kerštas.
Nejaugi, mes tokie absurdiški žmonės?
gaila, šį kartą, aš keršysiu sau, bet leisiu kai kam jaustis kaltu..
Juk kaip yra sunku, poto visą gyvenimą susitaikyti su tuo, kad savo mylimam žmogui tu leidai susigadinti ... ir... užtenka. ;)
mane vemt verčia šitas beviltiškas gyvenimas.