Sausra suvisam

Man patinka ne paties Prousto raštai, bet kaip jis atvaizduojamas - nuolat gulintis arba pusiausėda, žiūrintis ne į lubas, bet į sąsiuvinį, su naktine kepuraite, čia jau visai kaip aš, su bumbulu - šitokios nesidedu, turiu raudoną naujemetišką, per ryški ir mažoka, o kadais turėjau tamsmėlynę, ir kad mėgsta kai kuriuos dalykus, kuriuos retkarčiais mėgstu ir aš. Pvz stebėti ir įsivaizduoti, labai vaikiškai, bet vaikiškumas kartais randa kad ir vaikiškai žiaurią, visgi tam tikrą, gana vykusią plėtotę.
Vykusią nevisada. Matyti kad jos yra uždarumo pasekmė.

Ką tik atsistojau po jazmiu ir pasirodė, kad po reto tankumo lietumi gulintys žiedlapiai yra balti grybukai. Arba balti maži kankorėžiai.