Sausio 13-osios proga...

Prisėdau prie sumanymo. Nesakau, kad jis man labai aiškus, kad gebėčiau į jį pirštu parodyti, bet jau ne kartą esu anksčiau prie jo atėjęs kaip įvardinto kūrinio, būtent „Pamelavimai ir išpažintys Šklėriams“. Sunkus darbas seniui imtis didesnės apimties rašymo reikalų, bet šiandien lyg ir Sausio 13-ios laužas uždegtas sieloje. Nesinori patikėti, kad jau visai nunykęs. Ir taip, Pranai, – pacituoju pats sau nežinia iš kur pasirašytą citatą, – „aišku ir suprantama tik tai, kas negyva. Gyvi, besivystantys daiktai ir reiškiniai visuomet savyje turi būsimą laiką ir paslaptį“.