saulės raudonis

galvą glosto lietingas ruduo,
raukšleles ant veido išplovė.
nepažeidžiamas buvo, tačiau –
vienišas beržas ant lauko.

atsigula kryžium bulvių vaga,
saulės raudonis paliečia lūpas.
– pabučiuoki dar kartą,
dar kartą! –  prašai.

užmerki akis.
– o man skauda…