Romantiškai...

Pasakykim mielai žiemai labai ačiū už tuos du greit praskriejus mėnesius su nedideliu šaltuku, giliomis pusnimis, atsisveikindami šiltai apkabinkim, švelniai paglostykim nugarą, pabučiuokim į lūpų kamputį, ramiai į ausį pašnabždėkim, pagirkim už nuveiktus žvarbos, šarmos, snygio darbus, nuraminkim, paguoskim, kad viskas yra ir bus OK, mieloji, kad greit, po kokių desiatkos mėnesių ilgesio, laukimo ir vėl pasimatysim, vėl azartiškai lipdysim neužimamas sniego tvirtoves, ant užpakalių, kaip vaikai krykštaudami, čiuošim nuo kalvų, chuliganiškai kabinsim roges prie driftinančių automobilių, drebėdami nuo šalčio ir susigūžę nuo stūgaujančių vėjų, trauksime iš ekečių dryžuotus ešerius, iš lauko grįžę į jaukius ir šiltus namus, nusipurtę sniegus, prie puodelio aromatingos arbatos svajosim, rymosim ir galvosim apie... jau visai greit užsuksiančią, žavingai besišypsančią ir žaismingai akį merkiančią šaunuolę viliokę vasarą su spalvingai žydinčiomis, žiedų nektarais kvepienčiomis, darbštuolių bičių lankomomis pievomis, kaitrios saulės voniomis, plombyro, šerbeto ar pieniškais ledais, kiek nepadoriai giliomis iškirptėmis, palaidais ilgais plaukais, permatomomis vasarinėmis gėlėtomis suknelėmis... Ko tik nepadarysi dėl tų jaudinančių akimirkų... Tik šiek tiek kantrybės...