protrūkis

pasakiau: nerašysiu eilėm
į pavakario rožinę drobę
bet jaučiu, kaip sugrįžta vis vien
į mane nutylėtieji žodžiai,
ir iš kampo sužiūro slaptai
praeitis - iš močiutės komodos,
vėl lietum aprasoja langai,
pažadėję vaivorykštės grožį:
o galbūt kviečia bėgti basom,
panardinti pavargusias kojas.
pasakiau - neraudosiu eilėm,
bet, deja, žemėj viskas kartojas...